Man santuoka niekad nebuvo kazkas ypatingo, neteike susizavejimo, maciau kaip zmones tuokiasi, svencia, budavo grazu paziureti,bet saves neisivaizdavau greit istekesiancios, nemaciau reikalo kodel taip reikia skubeti tuoktis, siek tiek gazdino toks zingsnis. Bet sutikus savo mylimaji, su metais viskas keitesi, galiausiai jis pasipirso ir nutarem susituokti. Visi stebejosi, kaip as, ta kuri visad sakydavo, kad tuosis budama apie 30m, staiga persigalvojo ir isteka budama 22m. Bet pasirodo tikra meile keicia visa poziuri, matydama kaip suzadetinis mane myli, gerbia ir toksta mane vesti, visus prioritetus susideliojau visiskai kitaip, ir be galo dziaugiuosi kad jis atvere man akis
Iskart nedvejodami rinkomes baznytine santuoka, su mintimi kad niekada neisiskirsime. Labai dziaugiuosi, nes gautos baznytines paskaiteles dar labiau atvere akis apie santuoka, apie meile, apie seima. Man istrige biblijos zodziai apie meile :"Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi. Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia." Tai susituokus, man asmeniskai daug kas pasikeite, tiek pats poziuris i meile, poziuris i gyvenima, problemas, santykius. Seniau daznai mano oziukai imdavo virsu, po santuokos, suvokiau, kad prisiekiau tikrajai meilei, tad tapo daug lengviau gyventi su tokiu poziuriu prisimenant biblijos zodzius, ir savo ozius palikti uz duru
O kas liecia pati santuokini gyvenima, zinoma kad daug maloniau buti zmona, o ne sugyventine, tureti bendra pavarde, o daugiau nelabai kas pas mus ir pasikeite, kadangi pries santuoka jau gyvenome kartu 3metus