2014.09.25 17:27 (prieš 11 m.)
gal tai ir nuskambes labai kvailai, bet as dziaugiuosi, kad mes zmones kartais pasielgiame neapgalvotai ir , kad kartais is to viso gaunasi tie netyciukai
. Nes jei ne tie netyciukai, nei mano dukrytes, o galiausiai ir manes nebutu siam pasauly. As irgi buvau neplanuotas vaikas seimoje,bet tevo mylimiausia duktra ir jis labai dziaugesi, kad nenusprende su mano mama pasielgti kitaip. O jau apie savo dukryte net nekalbu... Jei ji nebutu mums taip netycia gavusis, as greiciausiai ir buciau likusi dvieju sunu mama, o mano svajone pinti dukrytei kasytes butu ir neisipildziusi
. Aisku, neneigiu, man irgi kilo negeru minciu del gyvybes nutraukimo, bet jas lydejo abejones... O jei yra abejoniu, tai jau geras dalykas, vadinasi yra ir kita puse - mastyas apie gyvybes issaugojima
. Todel as suprantu temos autore. Jei ji jau kreipesi patarimo, vadinasi ji abejoja ir neskuba atsisveikint su vos pradeta gyvybe, nes jei ji butu norejusi tai padaryt, ji jau tyliai graziai butu tai padariusi niekam net nezinat. O jei ji jau raso, vadinasi iesko kitos iseities, patarimu, isgyvenimu, supratimo, palaikymo.....