Ačiū už atsakymą
Kaip sekasi mamytėms su gimusiais mažyliais?
kaip sekasi laviruoti su naujagimiu ir pirmagimiu? ar sunku naujagimį auginti kaip ir ir pirmąjį kartą?
Aguona2023 parašė:
Ačiū už atsakymą![]()
Jaučiuosi, kaip atostogose🤣🤣🤣 Lūžį, kad laiko sau nėra ir visad kartu - jau su pirmu turėjau, tai su šiuo tas yra natūralu. Miego - dar su pirmu normaliai neturėjau, tai kažkaip atrodo viskas normose - kaip norėjau miegoti taip ir toliau noriu. Vakarais ir rytais vyras daug dėmesio vyresniam duoda, aišku ir aš stengsiuosi, va o diena - visa mano. Sėdžiu, maitinu, miegu, ėdu saldumynus ir žiūriu TV😃 Tingiu tvarkytis ar valgyti daryti, tai ir nedarau, nes nereikia,nes didesnis darželyje. O vakarienė - arba greitai kažkas orkaitėje, arba vyras grįžęs padaro, todėl tikrai beveik atostogos🤣🤣🤣 Atrodo dienos metas - mano laikas😃😃😃 Aišku turėjau problemų su maitinimu krūtimi, bet augam ir manau tuoj išspręsim, tai net jau sporto laiką planuoti pradedu🤣
Aguona2023 parašė:
Ačiū už atsakymą![]()
Oj, viskas žymiai paprasčiau. Pirmiausia - nėra šoko😁😁😁 tu žinai, kad bus šakės😁 žinai, koks atsigavimas po gimdymo, žinai, kiek įššūkių gali būti su žindymu, žinai, kaip sunku keltis naktimis, žinai, kad svo laisvę kuriam laikui apriboti teks. Ir dar - žinai, kad visq tai yra etapai, kurie eis ir praeis, vieni keis kitus ir tai labai nuramina🌸
Ko nesitikėjau, kad bus taip sunku pirmagimę "paleist"🥲 ryte keliasi ir ją suruošia vyras, kol aš atsipaipalioju po nemiegotos nakties, dieną jie abu su vyru eina vaikščiot, į muziejus, į pardes ir tt, pietų miegui suruošia vyras, nes kaip tyčia, mažoji tuo metu būtinai nori manęs😁tai vakare, kad ir kokia nusikalus, einu pasakų skaityt ir migdyt aš, nes atrodo numirsiu iš liūdesio, kad nebesu jos visatos centras🙈 ir liūdniausia, kad vyras lieka su ja miegot, o aš išsikrapščiau į kitą kambarį, nes mažoji naktimis tiek kriuksi, pukši ir skleidžia visus įmanomus zoologijos sodo garsus, kad būna neįmanoma užmigt ir kartais pažadina vyresnėlę🙈 tai vis kovoju su savim, ką daryt. Ar kas mažiau man patogu ir kainuotų papildomų resursų, bet ieškot dar kažko, ką rutinoje galiu perimt iš vyro, ar kol kas nesiplėšyt, nurimt, skirt laiko poilsiui, kiek išeina, ir savaime viskas stosis į savo vietas.
Oksana D. parašė:
Oj, viskas žymiai paprasčiau. Pirmiausia - nėra šoko😁😁😁 tu žinai, kad bus šakės😁 žinai, koks atsigavimas po gimdymo, žinai, kiek įššūkių gali būti su žindymu, žinai…
Man labiausiai gaila, kad aš migdyti nakties miegui negaliu... Nes tik pamigdau, tai naktį keliasi verkdamas ir mane šaukdamas... Tai va tuo momentu tiek man, tiek vaikui širdis plyšta... Ir eit nelabai gali, nes paskui taps rutina keltis ir nenusiramins, kol neateisiu... Tai vyras ramina ir užmiega.. bet tos 10 min - labai širdutę man skauda...
kkiiss parašė:
Man labiausiai gaila, kad aš migdyti nakties miegui negaliu... Nes tik pamigdau, tai naktį keliasi verkdamas ir mane šaukdamas... Tai va tuo momentu tiek man, tiek …
Tai va, man irgi. Ir atrodo, suprantu, kad tikrai ryšys ne per užmigdymą kuriasi, ir apskritai visa situacija laikina - tuoj keisi tos rutinos dar 15 kartų ir netrukus bus galima abiem pasakas viebu metu skaityti❤️ bet nu kažkaip labai jau labai sunku.
Gal ammos, kurios jau paauginusios antrą vaikelį, gali pasidalint, kaip tą ramybę rast, ar nuramint, kad ryšys nesugrius per tą laiką, kol mamos mažiau🌸
Oksana D. parašė:
Tai va, man irgi. Ir atrodo, suprantu, kad tikrai ryšys ne per užmigdymą kuriasi, ir apskritai visa situacija laikina - tuoj keisi tos rutinos dar 15 kartų ir netru…
Abi jus labai suprantu, pradžioje išgyvenau tą patį
ypač tą pirmąjį mėnesį, kai vyras buvo namuose ir realiai viską jis su pirmagimiu darė. Verkiau, verkiau, verkiau, kai negalėjau eit migdyti, kai negalėjau eit žaist ir pan.. paskui ėmiau ieškoti kiekvienos laisvos minutės nuo antragimio, kurią galėčiau skirti pirmagimiui - vyrui esant namie palikdavau mažylį su juo, o du pirmagimiui bent valandai-dviem eidavome dviese apsipirkti, pažaisti, pavalgyt. Ir dienos metu stengdavausi pirmagimį kuo dažniau apkabint, pakylutent ir pan., mačiau, kad jam trūksta to tokio kūniško artumo, kurio dažnai pavydėjo mažajam broliukui, kai žindydavau, migdydavau ir pan. Visa tai padėjo mums grįžti į ryšį ir tuo labai džiaugiuosi. Bet tas užtrunka, duokite sau laiko visų pirma atsigauti, priprasti prie naujos realybės namuose
dabar kai jau antragimiui 7 mėn, neatskiriami draugai jie - dabar jau pirmagimis pyksta, kai einu migdyti mažyli, prašo palikti jį žaisti ir pan
dabar žiūriu į juos kartu it suprantu, kad va dėl to ir norėjom, va dėl to ir stengėmės- nes jau dabar jų ryšys laaabai gražus. Lengviau sakyčiau tapo, kai mažylis pradėjo sėdėti ir ropoti, nes tada ypač tapo įdomus pirmagimiui :)) ir tiesa, visada stengėmės įtraukti pirmagimį į mažylio priežiūrą-paduot sauskelnes, išrinkt rūbelius, paduot žaisliuką ir pan. Bet auginti antrą bet kuriuo atveju 100 kartų lengviau nei pirmą :))) viskas kažkaip natūraliai ir paprastai gaunasi. Ir auksinė Oksanos mintis - viskas daug lengviau, nes žinai, kaip greitai viskas baigsis, kaip greit tie etapai keičia vieni kitus.
LTLT parašė:
Abi jus labai suprantu, pradžioje išgyvenau tą patįypač tą pirmąjį mėnesį, kai vyras buvo namuose ir realiai viską jis su pirmagimiu darė. Verkiau, verkiau, ver…
Labai geri patarimai, ačiū labai❤️
Mano vyresnėlė tokia dabar aktyvi, kad net nėr itin lengva įtraukti į naujagimio rutiną, plius ji nesupranta (normalu, žinoma), kad gali užgaut leliuką. Tai pradžioj dar bandžiau žaist "paduok pamperdą" ir panašiai, bet šiandien kažkaio nesigauna. Vienas vaiku užsiima, kitas pampius keičias ir velniop eina visi apgalvoti veiksmai😁 bet dar tik trys savaotės. Gal kažkaip pavyks.
Vyrui irgi pasakiau, kad grįžtu atgal pas mažąją į didelę mūsų lovą, nes matau, kaip jai svarbus tas apsikabinimas prieš miegą, kaip prireikia mamos netikėtai nubudus. Tai bandysiu su abiem mergaitėm kartu naktis leist - žiūrėsim, kas gausis🌸
Su išėjimu out su pirmagime dar irgi sunkiai gaunasi, nes aš po cp kažkaip nenoriu kelt į/iš kėdutis, o mano mažylė 15 kg sveria maždaug. Tai dar biški pasiturėti norisi, kol visos siūlės gija. O dabar kai persikraustėm į namą, tai net pasivaikščiot normaliai negaliu išeit,kol tas ledas nenutirpo😁😁😁 priemiesčio smagumai🙈 tai žodžiu, reik luktelt. Labai tikiuosi, kad vis tiek pavyks kažkaip surasti progas, vėl pasinert į malonią rutiną ir abi mažutes suartint. Šiaip atrodo, kad gerai reaguoja į sesutę, bent jau kol kas🌸 ir dienos metu pavyksta skort dėmesio ir pažaidžiant kartu, ir vakare migdant, dar kokių trumpų prisibėgimų būna. Bet išeis į darželį ir liks tik tos kelios valandos vakare🙈
Gera skaityti patirtį, kad upeliai buvo praverkti, bet galiausiai pabyko susidėlioti, kaip norisi. Ir kaip gražu, kad jau matpte, jog va dėl to ir planavot du vaikučius - kad turėtų tą ryšį🌸tikiuos ir mes bieną dieną tą pamatysim ir galėsim džiaugtis🌸
Mamos, labai gera skaityti jūsų istorijas, kadangi patys svajojam apie antrą, labai viskas aktualu. Visa sirdim linkiu jums lengvumo kasdienybėje su antrais leliukai, lengvumo širdyje.
Noriu paklausi sau aktualiu klausimu:
Mano vaikas, dažnai sugalvoja lauke "pasikabinti", kabėti įsikibęs man arba vyrui ranką ir nebeiti. Tuo metu ramiai šypsosi. Laikau vieną ranką, o vaikas kabo tiesiog. Ir neveikia nei sakymas einam, nei palaukimas. Jei palieku sėdėti-gulėti ir paeinu kažkiek metrų, sakau pasilieki čia? pasijaučia nesaugiai ir pradeda spiegti, klykti. Jei tik laiku neateinu, prasideda isterija.
Ar kas nors susidūrėt su tuo? Realiai tai kasdienybė čia pas mus. ir tai labai vargina. Vos ne kasdien islipus is masinos paeina kazkiek ir pradeda tokius dalykus. Man paimti vaika ir nesti sudėtinga jau. Sunku. Plius supras kad taip galima issireikalauti pastoviai paemima ant ranku.
Siandien irgi grizom namo, ir po visos tokios grandineles parnesem jau klykianti ir besispardanti vaika.
Gal turit patarimų?
Aguona2023 parašė:
Mamos, labai gera skaityti jūsų istorijas, kadangi patys svajojam apie antrą, labai viskas aktualu. Visa sirdim linkiu jums lengvumo kasdienybėje su antrais leliuka…
Mano mergina irgi turėjo aktyviai šį reikalą, tik nestovėjo, o sėdosi ar gulėsi, tai dar gražiau. Išeiti į lauką sako noriu, rengtis spiegimai, išeina apsiverkusi, po lauko identiška situacija, įnešu verkiančią namo, nes nebenori jau namo, ir gulasi prieskambaryje. Dabar šiek tiek mažiau to, bet vėlgi kiti niuansai. Nieko nepaims, nenuneš, paprašai eime kartu sudėti dėlionę į dėžutę, tai ne, nė per kur. O jei ir paims detalę, tai kaip svies... Bandai aiškinti, tai dar ir rankelė pareina tau link veido.
Aš priimu tai kaip etapą, gal 3m krizę, nors gal ankstoka. Gal darželio reikalai persiėmė. Vienaip ar kitaip etapas sudėtingas tikrai. Norėčiau ir aš pasidalinimų.
Cavy parašė:
Mano mergina irgi turėjo aktyviai šį reikalą, tik nestovėjo, o sėdosi ar gulėsi, tai dar gražiau. Išeiti į lauką sako noriu, rengtis spiegimai, išeina apsiverkusi, …
Rekomenduoju pasekti. Pasako tikrai nemažai naudingos ir sukoncentruotos info. Man ji labai šmaikšti tai aš pagrinde ir dėl to jos dar pasiklausau 😀 Anot jos vaikui iki 3 metų plačiai aiškinimo kaip jis ko negali ir kuo daugiau moralizavimo yra visiškai neveiksminga, reikia ribų ir jos turi būti vienodos.
10 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
12 testuotojų vertinimai