2017.06.23 22:43 (prieš 9 m.)
Oj oj kaip užsipuolėt mane
senukas sadistiškai spardo gyvūną, o velnias aš
nesupraskit manęs neteisingai. Tikrai gerbiu tuos žmones, nes tikrai labai padeda. Esu dėkinga iki kaulų smegenų, kad priima mus su augintiniu ir dar apsivaikiavusius. Bet ar tai leidžia spardyti gyvūną? Ar jūs, brangiosios, spardytumėt kito augintinį, kad ir savo namuose? Lygiai tokia pati mintis buvo kilusi kaip kažkuri rašė, gal ir anūkę po kojom pasipainiojusią paspirs? Šiaip žmogus jis toks, kad nei tėvas geras, nei šiaip.. lyg yra, bet kažkur taip toli, kad praktiškai nėra. Ta istorija su katuku tokia, kad ieškojo dokumentų uošviai abu, ir kažkir nukišę nerado, nervinasi, laksto po namus, kaltina vienas kitą, ir einant koridoriuje, pasimaišė katukas ir ant jo buvo išsilieta. Virtuvė visada uždaroma kai nieko joje nėra, kad neslampinėtų. Nors katinas žino, kad negalima ant stalų ir spintelių, bet kas garantuos, kad kai niekas nemato jis nelips...? Kitas dalykas, mėgsta jie tą katiną. Patys niurko ir lašišom maitina.. vis džiaugiasi koks mielas, fotkina, visiems fotkes rodo ir t.t. kai atvažiuodavom į svečius visada klausdavo kodėl neatvežėm katino
o čia jam alaus išgėrus susisuka šarabanai juodai.. vyro mama, beja, lygiai taip pat neigiamai reagavo į gyvūno spardymą. Taisyklių savo neįvedinėju tikrai. Vyras išsakydavo dėl privatumo ir t.t. nes, jis namie būna pora val per savaitę, bet ir tai užknisdavo juodai. Rezultatas - kabliukaa duryse ir jokių savų taisyklių. Kasdien permetam skelbimus nuomos. Nors viską iki paskutinio cento investuojam į namą, kad kitiemer galėtume mauti iš čia. O tėvai kaip tik paleist nenori. Dabar jau ratais kvadratais užsimena, kad dėl finansų. Kol vėl neužmėtėt akmenim pasakysiu, kad tikrai negaila, sakiau vyrui, kad finansiškai padėsim ir išsikraustę, nes tėvukas planuoja išeiti iš darbo, sveikata gi ne kaip 20-mečio, darbe kaip minėjau savo principus reiškia, kad to ano nedarys, o algos nori..