Neskaičiau temos,tik pasisakysiu iš savo pozicijos...
aš negloboju jokio mažylio iš vaikų namų, tačiau nuo 8 metukų gyvenau vaikų namuose.Tiesa,gyvenau neilgai,tik pusę metų.Tikriausiai aš ten buvau laimingiausia iš vaikų, nes mane norėjo pasiimti gal penkios šeimos... Ir buvo man kaip vaikui labai sunku...Bet galiausiai pasirinkau pačius paskutnius...Kažkuom mane užbūrė..Tik pamačiau ir pasakiau važiuoju...
Ir išties,buvau vienturtė mergaitė,nes jie savo vaikučių turėti negalėjo...Buvau lepinama,nieko netrūko,gyvenau labai laiminga.Ką norėdavau tą gaudavau...Bet aš tuo nesinaudojau, tiesiog buvau labai laiminga ir labai mylėjau juos ir dabar myliu...
Tačiau po kelerių metų,prasidėjo juodasis šeimos etapas,kuris nesibaigia iki šiol...Dėl ko labiausiai gaila moters...Vyras pradėjo gerti...Iš pradžių po nedaug, paskui vis labiau ir labiau niko į alkoholizmo liūną... Pradėjo kelti ranką prieš savo žmoną, aš nenorėdavau grįšti iš mokyklos, nes pastoviai lįsdavo girtas į kambarį,paistydavo nesamones,kaltindavo nebūtais dalykais.Susipyko su visais kaimynais,giminės nusisuko...Galiausiai kaimynai pradėjo rašyti skundus vaikų teisėms,kad mane iš ten paimtų...Ilgai laukti nereikėjo...Atvažiavo su pilicija,globėjas girtas,globėja irgi išgėrus...Jis ją versdavo, o ji negalėdavo pasipriešinti...Žodžiu,naudoja psichologinį smurtą.O tokio žmogaus ,kaip ji,dar neesu mačiusi.Galėčiau išbučiuočiau kojas rankas,už meilę,atsidavimą ir rūpestį.Beja,rūpinasi iki šiol...
Taigi, buvo vasara,vaik namai atostogavao,tad nuvežė mane į kitą šeimą,kurioje jau yra šeši vaikai...
visi iš vaikų namų...Jie buvo įforminta daugiavaikė šeima,visada atvešdavo vaikų...Nes jei būdavo 5, globėja papildomai negaudavo pinigų... Iš pradžių pasirodė gerai gyventi toje šeimoje,mane priskyrė jiems... Iš vyresnių vaikų buvau aš,tada man buvo 16, vaikinas mano amžiaus ir panelė truputį vyresnė.Kiti mažiukai... Tik paskui supratau,kad tai šeima,kurie ima vaikus tikrai ne dėl meilės arrūpesčio, kad ir kai taip žiauriai skambėtų... Maži vaikai visiškai nepatyrė jokios meilės,šilumos... pastoviai užguiti būdavo...pastoviai kartojo kokie jie nevykę ir nieko nemoka...Mums dejuodavo,kad už gaunamaus 500lt už mus,mes ir taip per gerai gyvenam, o jie neteks sveikatos...Iš pradžių verkdavau kiekvieną kartą po tpkių žodžių...Paskui vieną akrtą atkirtau,kad neimtų daugiau vaikų ir nereiks dejuoti.Tuomet apsiramino.Gyveno jie kaimuke mažam..Iš kiemo išeiti galėdavau tik į mokyklą,parduotuvę ar parvesti vaikus iš darželio... mobiliojo telefono turėti negalima,išeiti pasivaikščioti negalima.Kiekvieną dieną iki vakaro, po mokyklos būtinai reikia kažką dirbti,negalima, tarkim ramiai paskaityti knygą ar pažiūrėti tv..Laisva diena sekmadienis...Paskui sužinojau,kad iš tos šeimos pabėgę buvo keli globotiniai...Man gyvenant irgi viena mergina paskambino į vaikų teises,kad išveštų ją...Kai tik suėjo 18.aš išėjau kitą dieną...Oi kiek buvo vargo dar... buvau apskusta,apšmeišta ir panašiai...
Taigi,apturėjau dvi patirtis...Kurie ima vaikus iš meilės ir rūpesčio,žemai lenkiuosi..Bet yra it kuriems kiti dalykai rūpi...