Depresija: kaip padeti sau

2 3 5 Kitas »

Monazz

Milita 8 m. 1 mėn.

2018.06.13 18:33 (prieš 8 m.)

Sveikos. Mamytes. Turiu savaite leliuka.
Gryzome namo po 4dienu, po CP.
Kai sugryzome pradejau jausti baime...baime likti viena su vaiku...veliau pasijutau blogai sustreikavo skrandis, visa nakti verkiau del to nes prastai jauciuosi, bent jau maniau taip...atvaziavau keletui dienu atsigauti pas mama, dabar ji padeda rupintis vaikeliu, taciau pradejau jausti kad tas vaikutis man svetimas... nebenoriu jos maitinti, nuolat verkiu, galvoju kad nesugebesiu rupintis ja veliau kai mama nepades...ateina visokios negeros mintys...
Vyras ir seima padeda palaiko, bet jauciuos vienisa, viskas atrodo juoda, del smulkmenu verkiu...
Baisiausia kad jauciu kaip tolstu nuo vaikelio, kaip jis tampa svetimas mintimis...
Tikrai noriu sau padeti, vaikelis buvo laukiamas, pirmas dienas juo dziaugiaus..
Prasau patarkit kaip atrasti ta rysi, kaip vel pasijausti geriau.. pasidalinkit patirtimi.. 😭😭😭😭😭😭

SimonaZu

Danielius 7 m. 8 mėn.

Vilte 13 m. 2 mėn.

2018.06.13 20:21 (prieš 8 m.)

Suprantama pogimdyvine depresija ir labai sveikintina kad ieskote pagalbos/paguodos ar patarimo. Jus dabar savo kudikeliui esate pati svarbiausia,atminkite tai😉glauskite,maitinkite,rupinkites juo. Jus jai dabar vanduo ir oras. Argi neypatinga jaustis tokiai reikalingai? Pamatysit,jus busit geriausia mama savo dukrytei,viska jus sugebesit. Po menesio,kito,ji jus apdovanos pacia nuostabiausia sypsena,nebenoresit jos paleisti😉 del jusu baimiu viskas suprantama,juk gyvenimas pasikeite kardinaliai,jusu seimoje naujas narys,nauja gyvybe. Buvo ir man depresija. Bet dabar nei dienos neisivaizduoju be savo grazuoles princeses. O dar ir suneli po sirdimi nesioju. Kas dien dekoju Dievui kad turiu dukra,kad laukiuosi sunelio,kad visi esam sveiki. O visa kita praeis,ateis realus suvokimas😉kantrybes jums ir stiprybes😉🎈

2018.06.13 20:26 (prieš 8 m.)

Monazz parašė:
Sveikos. Mamytes. Turiu savaite leliuka.
Gryzome namo po 4dienu, po CP.

Pradekit nuo vonios ir žvakių terapijos. Isilasinkit levandu, uzsimerkit. pamedituot vandenį, susikaupkit, negalvokit. Bandyk isivesti i dieną ritma, kad būtum pavalgius, nusiprausus, susisukavus. Nusipirkit magnio bei gelezies vitaminu. Kadangi kūdikis mažas kuo daugiau laiko praleiskit lauke.
Kitas zingsnis tai nebijoti nuvykti pas psichologa, jei matys kad tikrai labai rimta israsys vaistu.
Jei bemaitindama jauciates labai blogai- duokit misinuka, tu dėl to nebūsi bloga mama.
Aš pamenu panašiai jauciausi, pradėjau gert vitaminus, nutraukiau zindyma, dėl to padaugejo poilsio, atsigavau.

Kuom tau padeda vyras?

1

lijana.m

2 m. 8 mėn.

Mažoji mergaitė 9 m. 2 mėn.

Didžioji mergaitė 12 m. 5 mėn.

2018.06.13 21:09 (prieš 8 m.)

Monazz parašė:
Sveikos. Mamytes. Turiu savaite leliuka.
Gryzome namo po 4dienu, po CP.

Tai ka jauciate yra visiskai normalu. Tai jusu pirmas vaikas, gimdymas po kurio tikrai reikia laiko isivaziuoti i nauja vaidmeni. Nespauskite saves, neskubinkite ivykiu, rupinkites vaikeliu tiek kiek galite. Leiskite sau jausti ivairius jausmus, pamatysite su laiku viskas stos i vezes. Dziugu, kad turite pagalba is salies, tuo metu pailsekite, uzsiimkite tuo kas jus atpalaiduoja. Pirmas menesis po gimdymo yra chaosas jausmuose, prisideda didelis nuovargis. Kai jis praeis ir baigs siausti hormonai, visiskai kitaip ziuresite i savo vaikeli. O del rupinimosi vaikeliu, viska jus mokesite, jei kils klausimu turesit kur kreiptis. Viskas bus gerai (sakau is savo patirties)

AgnieteD

Emilis 4 m. 4 mėn.

Kamile 8 m. 1 mėn.

2018.06.13 21:31 (prieš 8 m.)

jus ne viena. Mano vaikui jau 3 savaites ir jauciuosi beveik taip pat, kaip ir Jus. Gal tik po truputi pradeda svieseti galva, taciau dar vakar zliumbiau iki apsivemimo, nes nesugebejau nuraminti diegliu kankinamo vaiko, o vyras paemes i rankas, uzmigde per 15 min. Ir siaip jam viskas sekasi kuo puikiausiai, o as nesusitvarkau. O kartais ir nelabai noriu... Bet tikiu, kad praeis. Siandien buvau trumpam isejusi iki darbo, pakalbejau su kolegomis, prasiblaskiau ir grizusi jauciausi tvriciau. Pabandykit ir Jus iseiti.

As taipogi nutraukiau zindyma, nes su kiekviena diena jauciausi vis labiau nestabili, vaikas tai jaute, atsisake kruties, nusitraukinejau, nervavausi, susiguzavo... pakalbejus su gydytoja, patare nesikankinti ir nekankinti vaiko. Ir tikrai reikia suprasti, kad del to nesu kazkokia nenormali mama.

2018.06.13 21:47 (prieš 8 m.)

Man buvo kažkas link depresijos. Bet viskas pagerėjo, kai hormonai nustojo veikti. Kaip migla nuo akių nukrito. O buvo momentų, kad guliu, vaikas verkia, o aš neturiu jėgų pasikelti. O dar ir vyras to nesuprato, pyko, kas viską labai lėtai darau. Viskas baigėsi labai staiga, tiesiog vieną dieną pajutau, kad vėl esu savimi. Vyras tą dueną grįžęs iš darbo sako, o, tu vėl tokia pat kaip buvai.

Kabtrybės ir ištvermės, viskas tikrai pagerės nuo 3-4 mėnesio.

1

Fathiyah

Cypliukė 7 m. 7 mėn.

2018.06.13 21:52 (prieš 8 m.)

A ir G parašė:
Pradekit nuo vonios ir žvakių terapijos. Isilasinkit levandu, uzsimerkit. pamedituot vandenį, susikaupkit, negalvokit. Bandyk isivesti i dieną ritma, kad būtum pava…

Vonios terapija savaite po CP? 🤔

Sekmes autorei, viskas bus gerai!

2018.06.13 21:57 (prieš 8 m.)

Monazz parašė:
Sveikos. Mamytes. Turiu savaite leliuka.
Gryzome namo po 4dienu, po CP.

Lengva cia man sakyt bet laiko reikia niekas kitas taip nepades. Ir kuo daugiau su visais bendraut. As visa sita pergyvenau pries kelis menesius ir kartais dar iki siolei. Ir buvau baisioj duobej kai uzsidarius tualete kakla smaugiau su chalato raisciu ir stovedama melynu veidu pries veidrodi galvojau ka as cia darau?! Ir kai rankas pjausciausi galvojau kaip gera nes skauda fiziskai o ne paichologiskai. Ir kai klausantis klykiancio vaiko nuejau i kita kambari uzsidariau duris ir po dvieju minuciu grizau vaiko nuramint. Viskas buvo be galo baisu niekam apie tai nepasakojau ejau is proto bet paskui pratrukau ir pradejau kalbet ir palengvejo, dabar maniskei 6 menesiai ir as isprotejau del jos ir neisivaizduoju nieko kitaip- tik su ja. Sorry uz toki tiesmuka atviruma. Bet kai pasakai paaidaro lengviau- tikrai.

7

Boružėlytė

daktariukė 10 m. 10 mėn.

programukas 13 m. 7 mėn.

2018.06.13 22:01 (prieš 8 m.)

Monazz parašė:
Sveikos. Mamytes. Turiu savaite leliuka.
Gryzome namo po 4dienu, po CP.

Hormonų siautulys. Ir realybė/kasdienybė turbūt pasirodė kitokia nei laukėt. Būna ir taip. Pirmiausia tiesiog priimkit savo būseną, savijautą. Priimkit tai, kad Jūsų gyvenime pokyčiai. Gyvenkit šia diena, o ne mintimis, kas bus, jeigu bus.

Jau šiandien galite pradėti daryti du dalykus:
1. Kuo daugiau oda prie odos kontakto. Žindydama nusirenkit iki pusės ir išrenkit vaikelį iki sauskelnės (ar iš vis nuogą vaikelį žindykit ant neperšlampamo paklotėlio). Liečiantis odai prie odos “automatiškai” išsiskiria laimės hormonai ir endorfinai, kurių taip reikia Jūsų geresnei savijautai. Plius milijonas kitų pliusų - vaikeliui lengviau reguliuoti temperatūrą, kvėpavimą, pagreitėja dienos ir nakties suvokimo atsiradimas, mažylis jaučiasi saugus, lengviau adaptuojasi ir tt.
2. Pasistenkit įžvelgti pozityvą. Visi Jums padeda, palaiko. Dabar Jūsų mintys juodos, bet mažyliai auga ir stebina mus net ne dienomis, o valandomis. Rytoj bus nauja diena ir ji bus geresnė! Yra normalu prašyti ir priimti pagalbą. Negraužkit savęs mintimis, kad viena nesusitvarkysit. Juk Jums ir nereikia būti vienai!

Neaišku, kodėl maitinimas nemalonus. Jums skauda žindant? Ar tiesiog mintys susijaukę? Ar “nervina”, kad dažnai nori valgyt? Neleidžia pamiegoti? Klausykit muzikos per ausines žindydama, skaitykit knygą, žiūrėkit filmą su subtitrais. Su nostalgija atsimenu tuos laikus, kai sūnus po dvi valandas kabodavo miegodamas man prie krūties, o aš turėjau tiek daug laiko knygoms be sąžinės graužimo! Dabar gi laiko nuo vaikų dar daugiau, žinoma, bet jį reikia skirti vyrui, darbui, namams, sodui, giminėms, draugams... Kai vaikas žinda, vienas privalumas akivaizdus - jis tada neverkia ir nereikia verstis per galvą raminant

Jeigu yra kažkokios problemos su žindymu, ateikit į temą “Viskas apie žindymą” - išspręsim kartu. Taip pat viaada galite pasiskambinti ir paprašyti pagalbos iš La Leche lygos : https://llllietuva.eu/ (kontaktai puslapio apačioje, pagalba nemokama) arba pasikalbėti su mama-mamai savanorėmis (kontaktai pradzia.prg puslapyje). Galiausiai - galima išsikviesti žindymo konsultantę.

Čia straipsnyje yra keli kontaktai nemokamos psichologinės pagalbos: mamyste.lt/pogimdyvine-depresija/ Jeigu Jūsų savijauta artimiausiu metu nepagerės, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Kaip rašo straipsnyje, išlipimui iš duobės: kalbėkite, judėkite, ilsėkitės.

Kaktusas1990

4 m. 10 mėn.

8 m. 11 mėn.

2018.06.13 22:56 (prieš 8 m.)

Monazz parašė:
Sveikos. Mamytes. Turiu savaite leliuka.
Gryzome namo po 4dienu, po CP.

Visiškai jus suprantu. Jaučiausi gal kiek lengviau, bet gerai pamenu, kad praėjus savaitei po gimdymo gulėjau lovoj ir galvojau: "ką aš padariau? Nejaugi man reikės rūpintis vaiku? Kaip?". Vaiką migdydavo mama arba vyras, nes aš bijojau, kad neužmigs. Į dušą vakarais eidavau kaip į atostogas, nes tai buvo laikas tik man. Meilė vaikui atsirado gal tik antrą mėnesį. Kaliau save prie kryžiaus, kad savo vaikui nejaučiu meilės ir taip aiškiai tai suprantu. Net nežinau dėl ko pradėjau jaustis geriau, tiesiog su kiekviena diena įgijau vis daugiau drąsos ir pamačiau, jog galiu pasirūpinti vaiku, nuraminti ir t.t. Man ir dabar būna labai juodų dienų, nors vaikui beveik 11 mėn. tik dabar mane smaugia sėdėjimas namie ir savirealizacijos, benravimo trūkumas. Kreipsiuosi į psichologą, nes matau, kad nebegaliu sau padėt, reikia profesionalios pagalbos.
Duokit sau laiko,nes kol kas lb veikia hormonai. Pasinaudokite vyro ir mamos pagalba, pabandykite išsipasakoti, tai šiek tiek palengvins jūsų nerimą ir bendrą emocinę būklę. Manau, jau supratote iš komentarų, kad jūsų savijauta pažįstama ir kitoms. Pogimdyvinė depresija praeina su laiku, bet jei atrodo per sunku laukti geresnės savijautos, aš kreipčiausi pas psichologą. Nuoširdžiai linkiu pasijusti geriau, atsigauti visomis prasmėmis ir pradėti džiaugtis motinyste be jokių baimių ar priekaištų sau🙂