SunMoon parašė:
Tai pagrindine, priezastis-placentos infarktas. Buna taip, ir zinau kelias, kurios del to prarado vaikucius
Tai turbut, bet nuo ko taip.. atrodo neturejau jokiu indikaciju, nei man spaudimas, nei cukrus nei kokios ligos. Viskas idealiai realiai buvo. Kas nutiko, to nepakeisi.. bet as del ateities bijau ir labai noriu rasti priezasti, kad kazkaip apsidrausti, nezinau..
Jus viena bunat. Va tas sunkiausia, vienai su savo mintimis. Mano vyras isejo i darba antra savaite. Bet jis vakarais budavo. Man buvo issukis nemenkas visa diena vienai isbuti, tikrai buvo sudetinga, todel labai suprantu jus. Ar iseinat is namu kur?
Mane vyras stume eiti i lauka, tai isejau turbut 3 sav po, pirma karta. Tiesiog apejau rata apie kvartala. Paskui seke ejimas i baznycia, i parduotuve.. Didziavaus savimi kad per diena bent valanda pabunu ne namie. Atrodo eini, matai gyvenimas nesuatojo, o tu savo tragedijoje stovi, bet viskam reikia laiko ir tik jo. Didziausias darbas su savimi, iveikti ta nevilti savo galvoje, surast jegu ryte keltis, valgyti, kazka veikti. Bet jus stipri moteris, juk jus zinote kad negalitr pasiduoti. Koncentruokites i save, savo sveikata, ka galit del jos padaryti.
Tas scenarijaus isgyvenimas vis ir vis is naujo ir man buvo, ir dabar yra, tik dabar gal reciau ir ne viska is eiles permastau, tik kelis epizodus.. turbut taip veikia musu smegenys, analizuoja, ir nepabegsim nuo to. Man siuo metu asmeniskai sunkiausia kai imu galvoti, o kaip galejo buti. Tada imu save kaltinti, kad gal as kazka ne taip padariau, juk dabar galejo viskas kitaip buti ir kitaip viskas atrodyti, galejo buti graziausios gyvenimo dienos.. tada sugrizti i realybe kuri suzlugdo per pora sekundziu.
Bet negalima pasiduoti, turime lipti is sitos duobes, SunMoon, turime. Del saves, del tu kurie mus myli, del ateities ir del dar neprarastu vilciu sulaukti laimes. Nepasiduokit❤️