Nėštukių vargai: reikia padrąsinimo

«123 Kitas »

2014.01.09 23:05 (prieš 12 m.)

atlantaa parašė:
Pykinimu isvengiau, kazkaip abu kartus ju beveik nebuvo, bet drauges gelbejosi imbieru, sako mazina tuos nemalonius pojucius. Del skausmu, tai teko kentet per antra…

jei jau pries tai asaros kaupesi tai dabar apsiverkiau net, kokios grazios mintys
Otana

2014.01.10 00:11 (prieš 12 m.)

su pirmuoju, kaip nesiojau xs drabuzelius pries nestuma, taip ir visu nestumo metu. atsitiko labai greitai ir netiketai, net nebijojau, net nesupratau, viskas buvo puiku. su antruoju, kaip sako viskas buna paprasciau ir lengviau, bet is tikruju buvo zyyymiai sunkiau, i mokslus eidavau prievarta, vien miegodavau, valgyt gert negalejau, pikta buvau, stora. zodziu, prasidejus gimdymui buvo sunku ir tt. bet viskas praeina, tereikia nusiteikt gerai. net nepajusit kaip viskas greit prabegs=)))))))))

albertina

Sesė 10 m. 11 mėn.

Lialia 12 m. 11 mėn.

2014.01.10 00:36 (prieš 12 m.)

Oliwia parašė:
Mano pirmasis nėštumas. ispudziai- baisiai pykina, nera jegu, nenoriu nieko valgyti ir gerti, sunku darbe... Prie viso sito siandien youtube ziurejau mielus filmuku…

Mane pykino ir buvo silpna iki 13 sav. Priaugau 22 kg, tinau. Gimdymo nebijojau, buvau kursuose, skaiciau, turejau gydytoja, kuriuo pasitikejau. Kudikelis buvo ivertintas 9/10 pagal APGAR. Tai gydytojui iskart po gimdymo pareiskiau, kad antra varysim desimtukais :-) viskas vyksta po truputi, organizmas prisitaiko ir pasiruosia. Jei svorio priauginesit sekmingai kaip as, tinsit ir skaudes klubus, islovos ne lipsi,o issiridensit. Patikekit,gimdymo lauksit kaip isganymo :-)

2014.01.10 01:21 (prieš 12 m.)

Sveika . Visų pirma, turbūt, visos mamos tave puikiai supranta ir palaiko. Reta, kuri neišgyveno to, ką išgyveni tu. Asmeniškai mano nėštumas nebuvo labai lengvas, tačiau buvau laiminga, kad manyje vyksta kažkoks stebuklas - vystosi kūdikis.
Iki 14 savaitės buvau gyvas vaikščiojantis lavonas. Tiesiogine to žodžio prasme. Nuolatinis pykinimas, silpnumas, neaiškūs pilvo skausmai, kvapų netoleravimas. Žodžiu, buvo be galo prastai. Negana to, apie 7 savaitę nustatė gresiantį persileidimą - nuolat gulėjau lovoje. O kur dar pykčiai su vyru, kuriam buvo sunku suvokti, kad aš nėščia ir man žiauriai blogai, o pilvo jokio nesimato... jam atrodė, kad skausmus ir silpnumą išsigalvoju... Kol pagaliau išaušo antras trimestras. Tada viskas pasikeitė, ir mano savijauta, ir nuotaika. Pasijutau kaip naujai gimusi . Nesakau, buvo sunkoka dėl augančio pilvuko, o juk iki nėštumo jau ir taip antsvorio turėjau, tačiau iš kitos pusės be galo džiaugiausi, nes nieko neskaudėjo ir jėgų viskam pakako. Taip įžengiau į trečiąjį trimestrą. Va tada ir vėl pasijutau nekaip: kojos kaip kaladės, visa ištinusi, nugaros ir dubens skausmai, nuolatinė nemiga, aukštas kraujospūdis ir t.t., ir t.t. Galvojau greičiau tas gimdymas, nes išprotėsiu! Buvo katastrofa sverti... 110kg . Gerai, kad ruduo pasitaikė ne šaltas, nes neužsisegiau nei vienos striukės, o kojas kišau į sportbačius, kuriuos vos užsirišdavau, nes šniureliai buvo per trumpi... Gerai, kad viso nėštumo metu tilpau į vienerius džinsus, skirtus nėščiosioms... daugiau tinkamų neradau. Buvau tokia stora . Nepaisant visko, buvau laiminga, jausdama savo mažojo judesius ir kad greitai su juo pasimatysiu.
Prieš gimdymą buvo pačios sunkiausios savaitės... Likus savaitei gavau siuntimą į ligoninę dėl tinimų, tikėjausi, jog apžiūrės ir nepaguldys, nes žinojau, kad man viskas gerai, o ištinus buvau jau 30 savaitę, tačiau neišdegė. Pralaikė savaitę šiaip sau. O man buvo taip sunku emociškai, psichologiškai... Kas vakarą ašaros riedėdavo, kad esu viena, be miego... Taigi paleido mane namo jau po termino praėjus dienai, su 1cm. Toks džiaugsmas aplankė, kad strykčiojau kaip mažas vaikas , o miegojau vos ne visą parą. Po kelių dienų vėl į ligoninę - paruošiamieji. Tikėjausi, kad TIK apžiūrės, o čia vėl guldo su 3cm. Po bemiegės paros į gimdyklą - 4cm. 10h nuleidžia vandenis ir stato lašinę su skatinamaisiais. Galiausiai po 12h... operuoja, nes sūnus per aukštai... Labai pykau dėl to, nes ir aš, ir gydytojai žino, jog laukiantis pirmagimio, vaikas leistis pradeda likus porai savaičių iki gimdymo, jeigu nesileidžia, galima įtarti, jog vaisius per didelis mamos dubeniui... tačiau echoskopija rodė 3500g, o gimė... 4565g. Na, bet nesvarbu.
Svarbiausia, jog kai pamatai savo mažylį, pirmą kartą paimi jį ant rankų, suvoki, kad visi tie sunkumai nieko nereiškia, jie pasimiršta tą pačią akimirką, nes tas džiaugsmas, kad tapai mama yra kažkoks... beribis, begalinis . Nėštumas, gimdymas - viskas, lieka tik kaip patirtis, praeitis, o tavo vaikas visada bus dabartimi ir ateitimi.
Tad tokia mano patirtis. Tikėjausi, kad gimdysiu kaip mama, nes ji pirmą vaiką pagimdė per 5h, o sąrėmiai stipresni truko vos 2h, tačiau negali numatyti kaip bus tau. Tad ką patarčiau, tai neprimesti sau kitų patirties, nes taviškė gali būti VISIŠKAI kitokia. Gali pažiūrėti video, paskaityti, tačiau jeigu tai tave labai veikia - venk to. Asmeniškai man, tie vaizdai irgi nebuvo itin malonūs, tačiau kai pati gimdai, būna visiškai nusispjauti koks vaizdas iš šono, nes tai tos akimirkos, kurios keičia tavo gyvenimą .
Grįžtant prie pykinimo, blogos savijautos, nusiteik, kad tai irgi praeis. Jeigu negali daugiau ilsėtis fiziškai, pasistenk tai daryti emociškai: graži, tau patinkanti muzika, knygos, poezija ir t.t. Apskritai, pasistenk įsivaizduoti kaip auginsi savo mažylį, kokia būsi mama, ką kartu veiksit... Tos mintys be proto šildo... Nusišypsok sau, didžiuokis savimi, nes atlieki be galo didelį ir svarbų darbą .

1

Tinn-di-rinn-di

Meile 3 4 m. 2 mėn.

Meilė 2 8 m. 11 mėn.

Meile 12 m. 6 mėn.

2014.01.10 10:47 (prieš 12 m.)

Aciu D kad as papuoliau i tas keleta kurioms nestumas lengvas. Manes nepykino labai daug vaikscioti galedavau iki pat trecio trimestro nueidavau 3-4km pesciomis ir jausdavausi puikiai. Net diena pries gimdyma buvau pasivaikscioti ir nuejau gan nemaza atstuma. Seip judeti patarciau kuo daugiau bus lengviau gimdyti. Tik vienas negeras dalykas kad labai daug striju atsiado..nebuvo visa nestuma ir paskutinem dienom kaip sove baisu... O priaugau 14kg bet ju nesimate nes buvau gan liekna pries gimdyma. O dabar jau gryzau i savo svori..

somebody

Pimpačkytė 9 m. 8 mėn.

Pimpačkiukas 12 m. 5 mėn.

2014.01.10 22:10 (prieš 12 m.)

Paskutinem savaitem noresi jau kuo greiciau pagimdyt ir jokie skausmai nebebus baisus ;) O nestumo metu svarbiausiai nusiteikt, kad tau ir tavo mazyliui viskas gerai, kad neesi ligone;) As nescia vaziavau su vyru i naktine zvejyba, vaziavau Bikeshow kolonoj, skridau pramoginiu lektuvu ir t.t.. Kadangi as nepagimdziau nustatytu terminu ir nestumas uzsitese dar dvi savaites, tai manes jokie gimdymo skausmai jau nebegasdino, norejau kuo greiciau laikyt mazyli savo rankose Ir bet kokiu atveju, kai jau pradesi gimdyt, kelio atgal nebebus :chichi:
Ir beje lb sveikinu :4u:

albertina

Sesė 10 m. 11 mėn.

Lialia 12 m. 11 mėn.

2014.01.11 09:40 (prieš 12 m.)

allergic parašė:
Paskutinem savaitem noresi jau kuo greiciau pagimdyt ir jokie skausmai nebebus baisus ;) O nestumo metu svarbiausiai nusiteikt, kad tau ir tavo mazyliui viskas gera…

Na bet jus turbut ir pries nestuma motociklais vazinedavot?

somebody

Pimpačkytė 9 m. 8 mėn.

Pimpačkiukas 12 m. 5 mėn.

2014.01.11 10:33 (prieš 12 m.)

albertina parašė:
Na bet jus turbut ir pries nestuma motociklais vazinedavot?

Taip

2014.01.11 10:57 (prieš 12 m.)

allergic parašė:
Taip

kaip pavydziu jums geros savijautos, as visa diena is lovos nepakylu, net i darba kartais neinu. Bet kai tik pageres pazadu pati sau neguleti per dienas

1
2014.01.11 11:08 (prieš 12 m.)

Aš būsimom mamytėm patarčiau vis galvoti, kad nuo jūsų dabartinės nuotaikos gali priklausyti vaiko ramumas jam gimus tada gal apmažės noras pykti, ar bent jau susitvardyti bus lenviau.

1