Viena_viena parašė:
Aš irgi turbūt prieisiu prie šio taško, kai prašysiu jo rinktis. Tik prieš skelbiant ultimatumus, turi pati žinoti, ką darysi, kai to atsakymo į ultimatumą sulauksi…
As jus palaikau, ir zinau, kad tikrai sunku.
Viena_viena parašė:
Aš irgi turbūt prieisiu prie šio taško, kai prašysiu jo rinktis. Tik prieš skelbiant ultimatumus, turi pati žinoti, ką darysi, kai to atsakymo į ultimatumą sulauksi…
As jus palaikau, ir zinau, kad tikrai sunku.
Viena_viena parašė:
Aš irgi turbūt prieisiu prie šio taško, kai prašysiu jo rinktis. Tik prieš skelbiant ultimatumus, turi pati žinoti, ką darysi, kai to atsakymo į ultimatumą sulauksi…
Jusu teise kaip gyventi, jeigu dabar leisite jam taip elgtis tai visada taip ir bus.. ir nereikia grasinti skyrybomis, as paaiskinciau is savo puses kad man tai nepriimtina o jis tegul daro isvadas, jeigu isvadu jis nepadarys reiskes jis jusu nevertina ir esate jam siaip vaiko motina!
Faktas, kad jau yra emocinė neištikimybė. Klausimas tik ar jau buvo fizinė (seksualinė), ar tai dar tik įvyks. Daug kas priklauso ir nuo autorės. Man panašu, kad vyras elgiasi kaip mažas vaikas, kuris nejaučia ribų. Labai didelė "tolerancija" iš autorės pusės. Vyrui, nejaučiančiam ribų, turėtų būti labai patogu gyventi.
Esu buvusi abejose barikado pusėse, todėl suprantu, kaip autorei yra sudėtinga. Reikia pagalvoti ne tik apie kitą žingsnį (ultimatumas ar susitaikymas su padėtimi), bet ir apie dar keletą žingsnių į priekį - o kas bus, jei pasirinks paleisti? O kaip gyventi toliau, jei liks kartu?
Studijų metais labai susidraugavau su vienu grupioku. Kažkaip mums pavyko užmegzti ryšį, vienas kitą labai gerai supratome, baigdavome vienas kito sakinius, labai daug laiko po paskaitų leisdavome kartu, eidavom kartu linksmintis. Daug kas galvojo, kad mes esame pora, tačiau tik mes žinojome, kokie iš tiesų buvo mūsų santykiai - jokios paslėptos romantikos. Jis tuo metu turėjo ilgametę merginą, kuri studijavo kitame mieste ir dažnai jam būnant pas mane ji paskambindavo ir galiu tik įsivaizduoti, kaip jai galėjo nepatikti. Bet mes buvom ramūs savo viduje - nes tarp mūsų buvo tik stipri bičiulystė, jokių meilių ir aistrų. Net minties tokios nebuvo 🙈
O mano vyras studijų metu irgi susidraugavo su viena grupioke, su kuria ir šiandien artimai bendrauja - susirašinėja, skambinasi. Pavydo nejaučiu, ne mano būdui. Žinučių neskaitau ir bendrauti nedraudžiu, nors žinau, kad ji jam paverkia dėl kokių nors savo problemų, pasiguodžia.
Linkiu autorei rasti ramybę ir priimti su tinkamus sprendimus, kurie nebūtų įtakoti kažkokio aplinkinių spaudimo! 🙏
Viena_viena parašė:
Be šio epizodo daugiau nėra kabliukų, tad sprendimas sunkus.
Ramiai paskaitykit savo pačios postus. Emocinė vyro branda jūsų netenkina, intymus gyvenimas netenkina, esat tikra, kad vyras turi tik draugę. Tačiau kabliukas yra tik melavimas 🤷♀️
Beeeet! Jūs pati nematot nieko blogo turėti (ne)santykius su vedusiais vyrais, todėl visiškai suprantu, kodėl teisinate savo vyrą.
Viena_viena parašė:
jaunystėje pati turėdavau tokių "susirašinėjimo" draugų, pachatinimų. Pora tų draugų buvo vedę, ir žmonoms nesant mes ir susitikdavom, ir išsiųsdavom po n žinučių, …
Oi tai jūs ir pati toms moterims buvote ta "svaičiojanti kalė" (taip dabar vadinate su jūsų vyru susirašinėjančią) ...na gyvenimas jus pastatė į kitą barikadų pusę. Jaučiatės blogai? Gavote progą suprasti kaip jausdavosi jos...
Letena parašė:
Ramiai paskaitykit savo pačios postus. Emocinė vyro branda jūsų netenkina, intymus gyvenimas netenkina, esat tikra, kad vyras turi tik draugę. Tačiau kabliukas yra …
O kas yra blogai bendrauti su vedusiu vyru, kuomet pats žinai, kad jokios seksualinės potekstės nėra? Aš tikrai rimtai klausiu, nes įdomus požiūris.
Tuos draugus, kuriuos aš turėjau, galiu garantuoti 100proc kad nebuvo net užuominų dėl romantiškų santykių ar seksualumo. Dabar jau gal nedaryčiau iš solidarumo jo žmonai (kad visiems būtų ramiau). Bet blogo tame irgi nebuvo nieko.
Viena_viena parašė:
O kas yra blogai bendrauti su vedusiu vyru, kuomet pats žinai, kad jokios seksualinės potekstės nėra? Aš tikrai rimtai klausiu, nes įdomus požiūris.
Bendrauti tikrai nėra blogai. Visos mes turim ir klasiokų, ir grupiokų, su kuriais bendravimas nenutrūko ir gal net profesiniai reikalai sieja. Pasisveikinti per Kalėdas, gimtadienius, susitikti pietų per darbinę pietų pertrauką viešoje vietoje.
Bet ar tai tas pats, kas susitikimai, kai žmonos išvykę ir susitikimai beveik naktį pasikalbėti? 🤔 Ne, man taip neatrodo.
Ievos mama parašė:
Esu buvusi abejose barikado pusėse, todėl suprantu, kaip autorei yra sudėtinga. Reikia pagalvoti ne tik apie kitą žingsnį (ultimatumas ar susitaikymas su padėtimi),…
Ačiū jums užbrandų komentarą. Taip viskas ir buvo - studijų laikų draugė, kuri tikrai buvo tiesiog draugė. Bet mergina per laiką akivaizdžiai įsimylėjo. Aš irgi nesikišdavau, netikrinau, nekontroliavau, kol kažkada atsitiktinai nesutapo pasakojimas - tuomet ir prasidėjo tas skaitymas, šniukštinėjimas ir visa kita, kas labiausiai kenkia man pačiai, nes ne toks aš žmogus esu. Kas mano vyro galvoj dedasi neaišku, tą ir bandysiu suprasti.
M0NIKA parašė:
Nesiteisinkit, kaip norit, taip darot.
Bet pati raset, kad svetimautoja jums atrase, kad jie turi kazkokius santykius: "T…
Aš esu atviras žmogus, kitaip nemoku - einu ir sakau, kaip yra, nestrateguodama ar nebandydama gudrauti. Tad tą pačią dieną jam nusiunčiau screenshotus. Jo komentaro nebuvo, nes buvo aiškinimosi laikotarpis, kuriuos jis praleidžia nekalbadieniuose. O dėl termino "santykiai" negaliu komentuoti. Gal mano vyras ir kuilys. Bet žinau ir dešimtis pavyzdžių iš savo ir draugių gyvenimo, kai moterys prisifantazuoja iki begalybės, įsivaizduodamos kokius juos "santykius" su vyrais turi, nors vyrai apie tai nelabai nutuokia.
9 testuotojų vertinimai
23 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai