Labas
draugo sunus (6metai) gyvena su mumis. Mama pagerinta. Draugas jau senai ja pamirso, kai susipazinom jie jau metus su virsum nebebuvo kartu. Atrodo viskas kaip ir gerai. Laukiames leliuko ir berniukas labai laukia, piesiniuose jau piesia visus ir leliuka. Su mama bendrauja skaipu kai jau ji to uzsinori. Vaika priemiau greit ir viskas atrodo gerai, taciau aplinkiniai vis nepamirsta ir net ikasti megsta kalbedami apie praejusius vyro santykius. Anyta daznai pasakoja kaip jie pykdavosi kaip ji eidavo i kaire ar i desne kaip vaika mete ir pan., snd pasakem draugo tevui apie leliuka tai jo dabartine moteris sako o bendras vaikas pamatysit kaip viskas keisis ir pan. O kas keisis? Gyvensim nebe trys o keturi. Ar jums teko susidurti su tokiu aplinkiniu poziuriu, kaip paaiskinti, kad mes gyvenam kaip seima, kad tai yra musu dabar ir niekam nereikia tu kas buvo anksciau. Skaudina tos kalbos. Viskas atrodo super tai kodel vis primint apie vyro praeiti. Dar erzina tas visuomenes poziuris vaikas svarbu, buvusi taip pat. O tai dabartiniai santykiai vaikelis ateisiantis i si pasauli nesvarbu? Ar tam, kad mano vaikas ir as tapciau svarbi reikia skirtis, kad buciau buvusi ir tapciau svarbi?
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








