2014.02.21 15:40 (prieš 11 m.)
jurguteee parašė:
Mooooterys
o taip
tik suteik proga,tai gali kapotis iki nukritimo
seniau tai arsiai kovodavau,nepasiduodavau,irodinedavau,ziniom dalindavaus,patarimus rasydavau,dabar jau geriau patyliu,apsiraminau,nes supratau,kad ne visoms tai priimtina,ne visos nori ir savo pienuku maitinti...tai retkarciais patariu kam patyliukais ir gyvenu sau ramiai,nervu nebegadinu
dar artimoj aplinkoj drauge turiu,kuri besilaukdama labai snekejo,jog pati nori maitinti,tai as jai viskuo kuo imanoma dalinausi,knyga dovanojau,ka paklausia viska atsakau,o po gimdymo nuvaziuojam,pasirodo isgaravo visas noras,pienuko truksta,bet kartais dar duoda,tai pasiuliau relaktacija,pasakiau,kad tik truputi kantrybes reikia ir per savaitele susitvarkytu,tai atreze,kad neturi ji kantrybes su vaiku per diena prilipusiu prie kruties sedet
tai man kaip slapiu skuduru per veida...gavo atostogu du metus vaikui auginti, tv per dienas ijungtas,tai sunku jai atsisest ant sofos priesais tv su vaikiuku glebyje ir pamaitinti ji
suprantu kiekvieno reikalas ir jo pasirinkimas,bet pasijutau tiesio visa ta laika apgaudinejama ir mulkinama,stengiausi padet kaip galejau,o pasirodo veltui isvis burna ausinau