2024.01.19 22:21 (prieš 2 m.)
Aš irgi kažkaip lengviau į tai žiūriu, nes, pirmiausia, esu atvira ir nebijau, ką kiti pagalvos,mano nuomonę paskaitę. Galiu būt teisi, galiu klysti, bet aš esu aš ir viskas. Dėl nuotraukų - netikiu,kad šiais laikais įmanoma kaip nors apsaugoti save ar vaikus nuo to,kad gal kažkas ne tas pasižiūrės ar atsidurs nuotrauka ne ten,kur reikia. Juk išmanusis gyvenimas yra visur aplink nuo A iki Ž. Kad ir minėtos darželių grupės ir tt. Atrodo nekalta,bet lygiai taip pat iš ten nuotraukos gali būt imtos ir panaudotos specialiai ar netyčia. Tik manau, savo vaikus reik gerbt ir netaškyt nuotraukų kairėn dešinėn, bei pasižiūrėt, kad nuotraukose nebūtų, ko nereikia (kartais mamos dalinasi soc.tinkluose plikučiais vaikais,kai jie jau ne kelių mėn.amžiaus).
O kad kas nors,kas mane pažįsta pamatys vieną ar kitą dalyką,kuo pasidalinau,tai tik valio
aišku,jei yra kažkokia diskretiška situacija ir žinai,kad gali pamatyt tam tikras žmogus ir jam nuo to bus nefaina,tai gal ir aš susilaikyčiau. Pvz.aš mėgstu soc.tinkluose rašyt visokias savo istorijas. Kartais jos įkvepia kitus, duoda gerų minčių,idėjų ir tai man patinka. Ir kartą norėjau pasidalinti tatoo istorija - pasidariau ją (pirmąją) gal prieš kokius tris metus. Ilgai svarsčiau,ko noriu ir galiausiai radau- simbolis saulė. Ją pasirinkau dėl labai svarbios prasmės sau. Visą vaikystę ir net iki dabar man labai trūko mamos šilumos (ji pati buvo nelaiminga ir tiesiog meilės nelabai rodė apkabinimais, padrąsinimais, pagyrimais ir tt). Ir iš to atsirado beprotiškas šilumos ieškojimas kur tik įmanoma, bandymas būt visada "gera mergaite", nes tik taip galėjau gauti trūkstamo dėmesio. Kol galiausiai supratau, kad tą šilumos trūkumą turiu pati užpildyti savo viduje per meilę sau, per tikėjimą savim, per savęs padrąsinimą, poreikių atliepimą ir tt. Ir kai pradėjau dėl to stengtis,viskas atsistojo į savo vėžes. Nereikėjo išorinio patvirtinimo, meilės įrodymo. Ir man viso to simbolis buvo saulė
maža maža tatoo ant rankos. Labai norėjau parašyti įkvepiančią istoriją su padrąsinimu ir mintim,kad savo meilęs indą pirmiausia turime užpildyti patys, net jei ten išbanksčiau palikta skylė. Praeities nepakeisim,bet dabar galim elgtis taip,kaip mum teisinga. Kai susvyruoju,ta saulė man tai primena
bet teksto taip ir neparašiau, nes soc.tinkluose mane seka mama. Kaip aš galėčiau parašyt tiesą? Juk įskaudinčiau ir ji būtų dar labiau nelaiminga.
Išsiplėčiau🙈 kaip visada😁 bet norėjau papasakot bent trumpai pačią mintį. Čia mano mamos nėra 🙂