Nenoriu grįžti į nemylimą darbą po motinystės atostogų...

2 3 5 10 13 Kitas »

Linensheets

Ūla 6 m. 6 mėn.

2020.08.25 13:00 (prieš 5 m.)

Sveikos! Kitą rugpjūtį jau grįšiu į darbą,bet vien nuo tos minties dabar purto...jau prieš išeinant į dekretą galvojau,kad grįžti nebenorėsiu. Dirbu neblogai apmokamą darbą švietimo srityje, bet nebegaliu pakęsti moterų kolektyvo ir visų intrigų,darbų skirstymo pagal "mėgstu-nemėgstu tavęs" principą. Tikėjausi,kad per metus atrasiu kitą širdžiai mielą veiklą,kursus ar mokymus tačiau kol kas nieko,blaškausi mėtausi.
Gal kam taip buvo? Gal radote,tai kas patinka ir nebegįžote į darbus? Pasidalinkite,įkvėpkite!

DiDi9

1 m. 3 mėn.

6 m. 8 mėn.

2020.08.25 13:05 (prieš 5 m.)

Aktualu ir man, jaučiuosi taip pat, kaip temos autorė, tik mano darbas nėra gerai apmokamas 🙄

2020.08.25 13:11 (prieš 5 m.)

Manau labai daug moterų susidūria su šia problema. Aš taip pat maniau panašiai. Po dviejų vaikų pradėjau ieškoti kursų ir ką galėčiau mokytis, bet netikėtai vėl pastojau. Visgi dabar planuoju per paskutinio vaiko auginimą kiek leis sveikata iniciatyviau veikti, mat jau žinau kas ta motinystė ir nors lengva nebus, bet be mūsų realių rizikų, pastangų niekas neatsitiks. Jūs taip pat turite dar laiko! Yra Lietuvoj visokie karjeros centrai priimantys ir vyresnius žmones, nes keitimas savo darbo tapo tikrai dažnas net stabilias karjeras turintiem žmonėm. Svarbiausia manau turėti užnugarį, kuris išleistų jus nuo vaikelio kad ir kambary pasedėt vienai pagooglint galimybių. Veikti ir bandyti manau kito recepto nebus. Jūs tikrai turit visus metus beveik! Sėkmės

Linensheets

Ūla 6 m. 6 mėn.

2020.08.25 13:17 (prieš 5 m.)

Vyras nelabai supranta,jis sako ai nekreipk dėmesio ir viskas,bet aš esu emocionali ir tikrai negaliu šaltais nervais reaguoti. Dar bėda,kad miestas nors pakankamai ir didelis,kuriame gyvenu tačiau darbo atžvilgiu labai liūdna. Aš pati labai mėgstu bendrauti,mano specialybė susijusi su kalbomis,norisi kažko kur būtų galima laisvai bendrauti, tačiau suprantu,kad šalia to reikia turėti dar kažkokį amatą/specialybę,kad būtų lengviau...

2020.08.25 13:22 (prieš 5 m.)

EgleNar parašė:
Sveikos! Kitą rugpjūtį jau grįšiu į darbą,bet vien nuo tos minties dabar purto...jau prieš išeinant į dekretą galvojau,kad grįžti nebenorėsiu. Dirbu neblogai apmoka…

Dirbau mokytoja, 1 metus, labai prastame moteru kolektyve. Pagalius kaisiojo I ratus, nes buvau jauna ir nepatyrusi (iskart po studiju). Net pykina pagalvojus apie tuos metus...
2020.08.25 13:41 (prieš 5 m.)

EgleNar parašė:
Vyras nelabai supranta,jis sako ai nekreipk dėmesio ir viskas,bet aš esu emocionali ir tikrai negaliu šaltais nervais reaguoti. Dar bėda,kad miestas nors pakankamai…

Suprantu, tas visas pletkynas yra vienas blogiausių dalykų, aš pamenu kaip tiesiog atsiribodavau nuo to, kas man kolegių tarpe populiarumo tikrai nepridėjo😁 Na pati dirbau su kalba, bet finansinėj tarptautinėje kompanijoje, kur galimybių kilti karjeros laiptais labai daug jei tik noro yra, o atsibodus galima lengvai pereiti į kitą skyrių, net skatinama neužsibūti. Žinoma, kai jūs gyvenat ne VLN galbūt tikrai kiek sunkiau. Na bet jums gerai, kad bent esat bendraujanti. Aš visiška intravertė. Na bet jums nelb ir padėjau tik noriu paskatint imtis iniciatyvos net ir aklai iš pradžių😊 Kai ateis tas laikas grįžti bus finansiškai sunkiau leisti sau dar pusmetį nedirbt, kad kokuus kursus eiti ar naujus įgudžius gauti.
2020.08.25 14:52 (prieš 5 m.)

EgleNar parašė:
Sveikos! Kitą rugpjūtį jau grįšiu į darbą,bet vien nuo tos minties dabar purto...jau prieš išeinant į dekretą galvojau,kad grįžti nebenorėsiu. Dirbu neblogai apmoka…

As jau iseidama i vpa su antru vaiku pasakiau, kad i darba turima nebegrisiu.... jau turiu susiradus kita.... metu begy planuoju pradet dirbti... istojau dar mokytis magistraturos... bet likimo ironija ta, kad mane pasiveja tas vpa darbas... vis kazkas is artimu praso pagalbos, prisijungt, nes turiu jiem reikiamu ziniu ir manim pasitiki... tai va irgi gyvenu tokioj itampelej bet tikiu, kad gyvenimas pats viska sudelios i vietas... svarbiausia nebijoti keistis... ieskoti...
Oka3

2020.08.25 14:54 (prieš 5 m.)

Ir as taip jauciuosi. Galvojau tikrai negrisiu, bet dabar sveikas protas sako tik grizti, kai tokia situacija del karantino, ir plius tie pirmieji metai, kol vaikas ipranta prie darzelio, irgi sudetingi. Vyras mano sabotaziniu planu nepalaiko, na ziuresim. As taip atsigavau per tuos 2 metus VPA, kad net purto pagalvojus apie savo darbo kolektyva: nesibaigianti stresa, intrigas, vadovo keliama balagana, riboto proto bendradarbius, su kuriais dar ir pietauti kasdien tenka, nes ten tokia vieta, kad nera kur iseiti pavalgyti. 😊 bandau nusiteikti kazkiek optimistiskiau, bet nu nepavyksta. Kiekvienas susidurimas su darbu sukelia kazkoki vidini drebuli...

2

Leyla

Jonas 5 m. 3 mėn.

2020.08.25 17:43 (prieš 5 m.)

o tai kas jums trukdo dabar į kursus ar bent pabandyti kitą darbą susirasti prieš grįžtant? kažkokį pati sau kalėjimą kuriate.
Dirbu personalo srityje ir žinokit pastoviai mamytės po VPA grįžti į buvusią poziciją nenori, o naujos pozicijos ieškoti irgi nenori jėgų įdėti, kažkokios nusivertinusios, pasitikėjimo savimi trūksta, nors viską gali... liūdna žiūrėt, aukštyn galvą!

Oka3

2020.08.25 21:11 (prieš 5 m.)

Leyla parašė:
o tai kas jums trukdo dabar į kursus ar bent pabandyti kitą darbą susirasti prieš grįžtant? kažkokį pati sau kalėjimą kuriate.

O man personalo specialiste atvirksciai, paaiskino, kad vietoj manes darbdavys tikrai rinktusi kita darbuotoja, be mazu vaiku, ir isvis pasake pasislepti savo cv, nes kol vaikas dar nepradejo eiti i darzeli, tai kam cia ieskot darbo (nors as net nesiunciau to cv niekam, tik padariau aktyvu). Ir visi aplinkiniai ta pati, oi cia vaikas sirgs, net nebandyk naujo darbo ieskot. O jus visai priesingai sakote.