Depresija nėštumo metu

«1 24 5 10 18 Kitas »

Dovilexxx

Gabrielius ♡ 7 m. 2 mėn.

Kamilė 13 m. 8 mėn.

2012.07.27 09:38 (prieš 13 m.)

Na mane labiausiai veikia aplinka.. vieni gyria kad pastojau o kiti smerkia :hmmm: na bet man jau daug geriau Suzinojau kad nesioju mergyte gal tai mane paskatino nusiraminti :wub: visa nestuma galvojau kad berniuka turesim :thumb: :4u: Zinoma svarbu kad sveikas leliukas butu bet sirdies gilumoje beproto mergaites norejau :wub: kai per echo pasake kad mergaite ir pasakiau vyrui jis labai svelnus pasidare, daug mielesnis, maziau ka blogo bepasako :hmmm: :oops: Daktariai kai pasakiau kas man darosi pasake butinai nusiraminti ir giventi tik del saves kol maziukes dar neciuciuoju :thumb: o jei nepraeis ir po nestumo tada teks pas daktariukus apsilankyti

2012.07.27 18:13 (prieš 13 m.)

dovile.xxx parašė:
Na mane labiausiai veikia aplinka.. vieni gyria kad pastojau o kiti smerkia na bet man jau daug geriau Suzinojau kad nesioju mergyte gal tai mane paskatino nusiraminti visa nestuma galvojau kad berniuka turesim Zinoma svarbu kad sveikas leliukas butu bet sirdies gilumoje beproto mergaites norejau kai per echo pasake kad mergaite ir pasakiau vyrui jis labai svelnus pasidare, daug mielesnis, maziau ka blogo bepasako Daktariai kai pasakiau kas man darosi pasake butinai nusiraminti ir giventi tik del saves kol maziukes dar neciuciuoju o jei nepraeis ir po nestumo tada teks pas daktariukus apsilankyti

Na zinok, kai pagimdai prasideda pogimdyvinis depresas bet laikui begant viskas susitvarko i gera puse. Svarbiausia yra musu mintys aplinka daznai buna nepakenciama

Dovilexxx

Gabrielius ♡ 7 m. 2 mėn.

Kamilė 13 m. 8 mėn.

2012.07.27 21:46 (prieš 13 m.)

Tikiuos gausiu daug palaikimo is vyro ir manes labai depresija neapims :thumb: Dabar liko tik laukti savo Mazutes :thumb: :wub:

2012.10.30 08:09 (prieš 13 m.)

wweditela parašė:
o del ko ta depresija?juk laukiates, apie leliuka galvokit, apie jo ateiti, kaip atrodys, kaip augs, kaip jums bus gera kartu

Depresija yra labai sunki liga, todel kartais neuztenka galvoti apie vaikuti ir jo ateiti, kai negali padeti sau. Cia reikalingas tik kitu zmoniu supratingumas ir gydytoju pagalba
dziugu, kad kitoms to nera. Man irgi yra panasus pozymiai ir niekam to nelinkeciau Tiesiog labai pavargsti nuo to. O kad viskas butu taip paprasta

2
2012.11.21 19:16 (prieš 13 m.)

Nezinau kiek gydytojai gali del to padet (ne vaistais) ir kiek gali padeti pati sau? Nera lengva sutelkti demesi ties vienu dalyku, amzinai jautiesi pavargus arba mieguista, o kai reikia miegoti - nemiegi. Valgyti apskritai nesinori (tuo metu tikrai negalvoji,kad blogai), kadangi kuo toliau tuo labiau jautiesi storesne, nerangesne ir pradedi saves gailetis, kai aplink matai jaunikles su pusnuogem slaunim ir idealiom talijom. Taip, vaikas - stebuklas. Bet iki to stebuklo reikia labai daug perlipti per save ir susitaikyti su ta mintim, kad tavo gyvenimas artimiausius 10 metu (iki kol vaikas gales apsirengt ir pasimaitint pats) "isaldytas". Dar kai gyveni svecioje salyje, be draugu ir be seimos (seima matai kasdien XXI a. kuriniu pagalba), bet ir tie erzina, nes vis aiskina ko daryt ir ko nedaryt. O labiausiai erzinantis sakinys: "tai uzsiimk kuo nors!" Kuo gali uzsiimti, jei neturi tam nei noro, nei jegu? Gaudai kiekviena akimirka, kai atrodo jautiesi kiek stipresne ir stengiesi per ta laika atlikti reikalingiausius buitinius darbus. Ko pasekoje, vakare lieki kaip rudeninis lapas nukrites nuo medzio. Nescios moterys pacios graziausios? Kitu akimis gal ir taip - bet pati sau tokia tikrai neatrodai, tuo labiau kai oda ismusa spuogais, kasdien po nauja "taska", kai dubeni skauda ir vis nori "sedimaja patupdyti" kad ir kelioms sekundems. Esu jautri visokioms adatoms ir svetimkuniams kunuose (darosi silpna iki nualpimo net echoskopo metu, nes per daznai "bruzina" viena vieta) tai mazojo spurdesiai malonus ir jaudinantys iki tam tikros akimirkos. O jau nekalbu apie nusilpusio imuniteto "gaudomas" ligas, jei ne sloga, ziurek kosulys, jei ne tas - tada ciaudulys, o ka jau kalbet apie visus moteriskus reikalus.

4
2012.11.21 19:26 (prieš 13 m.)

Nezinau kaip su visu tuo susitvarkysiu, bet tikiuosi praeis savaime. Iseinu as ir pasivaikscioti, ir i parduotuves isbegu karts nuo karto, bet tai laikina ir tik kelioms valandoms praskaidrina "vaizdus". Esu gabi piesimui ir kurybai, tuo taip pat uzimu savo rankas, kai jos dar "pakyla" kokiai veiklai, bet kas is to? Ateina nauja diena ir to paties vel nedarysi, nes nusibos ir anas. Zodziu, nezinau kas jauciasi laiminga besilaukdama 100% (turbut tos, kurioms buvo diagnozuotas nevaisingumas ir sast ir giedro dangaus pastoja). Laukiu as savo mazojo labiau nei tikejausi, tik tas isnesiojimas galetu buti trumpesnis ir lengvesnis, bet ar cia nuo musu priklauso. Dievas dave, vadinasi gali! Siaip ar taip, teks buti stipriai ir pereiti situos nestumo "laiptus" ir galu gale dziaugtis blizgiom akim po 9 men. Mane supras tik tos, kurios lygiai taip pat jauciasi...nezinau ar cia jau depresija ar tiesiog neiprastas ir "nepatogus" gyvenimo tarpsnis, bet kaip sakiau, jei moteriai taip priklauso, vadinasi tai iveikiama. Tik siandien apie tai prabilau, nes viskas pablogejo pirmadieni, kai pradejau galvoti, kad be manes pasauliui bus "lengviau"(zudytis minties nera, gal labiau pabegimas i kokia misko "kemsyne" vienui vienai kokiam pusdieniui) Tai manau pirmiausiai issikalbet kazkur - visai sveika Stiprybes man ir Jums :)))) Grazaus treciadienio vakaro.
2012.11.21 20:08 (prieš 13 m.)

semkute parašė:
Nezinau kaip su visu tuo susitvarkysiu, bet tikiuosi praeis savaime. Iseinu as ir pasivaikscioti, ir i parduotuves isbegu karts nuo karto, bet tai laikina ir tik kelioms valandoms praskaidrina "vaizdus". Esu gabi piesimui ir kurybai, tuo taip pat uzimu savo rankas, kai jos dar "pakyla" kokiai veiklai, bet kas is to? Ateina nauja diena ir to paties vel nedarysi, nes nusibos ir anas. Zodziu, nezinau kas jauciasi laiminga besilaukdama 100% (turbut tos, kurioms buvo diagnozuotas nevaisingumas ir sast ir giedro dangaus pastoja). Laukiu as savo mazojo labiau nei tikejausi, tik tas isnesiojimas galetu buti trumpesnis ir lengvesnis, bet ar cia nuo musu priklauso. Dievas dave, vadinasi gali! Siaip ar taip, teks buti stipriai ir pereiti situos nestumo "laiptus" ir galu gale dziaugtis blizgiom akim po 9 men. Mane supras tik tos, kurios lygiai taip pat jauciasi...nezinau ar cia jau depresija ar tiesiog neiprastas ir "nepatogus" gyvenimo tarpsnis, bet kaip sakiau, jei moteriai taip priklauso, vadinasi tai iveikiama. Tik siandien apie tai prabilau, nes viskas pablogejo pirmadieni, kai pradejau galvoti, kad be manes pasauliui bus "lengviau"(zudytis minties nera, gal labiau pabegimas i kokia misko "kemsyne" vienui vienai kokiam pusdieniui) Tai manau pirmiausiai issikalbet kazkur - visai sveika Stiprybes man ir Jums :)))) Grazaus treciadienio vakaro.

Laikykis Semkute, jauciuosi kartais panasiai ir blogiausia, kad nelabai su kuo turiu apie tai pakalbeti
2012.11.21 22:59 (prieš 13 m.)

Aciu Meja, ir tau stiprybes! Atrodo turim ir vyrus, bet bent jau manasis dirba 24/7 tai as net nenoriu jam sukt galvos dar su savo savijautom... nors butu visai gera, kad kas isklausytu... Todel cia ir pasiguodziau, tiksliau issisakiau kas "guli ant sirdies"

1
Drakon

2012.11.22 01:49 (prieš 13 m.)

Kazkaip reikia tiesiog laikytis, bent iki kol gims tie mazyciai, bent as stengiuosi saves neprievartauti ka nors daryti jeigu nenoriu, jei ateina sunkus kritiniai epizodai tai tiesiog pralaukiu, nes jie kaip ateina taip ir praeina, aisku baisu kas bus toliau, bet svarbiausia temptis kiek tik galima i prieki, kuo ramiau... nors buna labai blogu minciu, ir kai fiziskai jau nebeaisku ka darai, mintys kad pagimdysiu ir nebebusiu.. bet kazkur giliai giliai tikiu, kad gal kaip nors pavyks. Tai ir kitoms linkiu, nespausti saves, linketi mazam zmoguciui stiprybes ir kaip nors viskas susidelios.. Juk dabar viskas dar ir kaip paastrinta nestumo metu del hormonu, reikia meginti ramiai viska priimti
2012.11.22 08:40 (prieš 13 m.)

semkute parašė:
Aciu Meja, ir tau stiprybes! Atrodo turim ir vyrus, bet bent jau manasis dirba 24/7 tai as net nenoriu jam sukt galvos dar su savo savijautom... nors butu visai gera, kad kas isklausytu... Todel cia ir pasiguodziau, tiksliau issisakiau kas "guli ant sirdies"

Mane tai kamuoja tai problemos kuriu nera. As prisigalvoju kas bus po 10 metu, kaip su vyru gyvensiu ar viskas bus gerai. Turejau labai skaudzia patirti vaikystej su savo tevais ir dabar tevu situacija taikau savo seimai. Nezinau kaip sito isvengti ir su mama net kalbejau, pasake ji man, kad kiekvieno skirtinga istorija ir nesikartoja tas pats, bet as negaliu. Tas mane neramina ir neduoda ramiai gyventi visiskai...pavargau taip jaustis, pavargau nuo savo minciu, o pasikalbeti su nieko negaliu, nes visi kaip susitare sako, ei viskas bus gerai, nepergyvenk. O man visai ne tokiu zodziu reik ...