Depresija nėštumo metu

1. Drakon

   

   

   

   2012.07.01 17:20 (prieš 13 m.)

   Gal zinote geru patarimu, kaip su tuo tvarkytis..
2. wweditela

   

   

   Vilte 14 m. 3 mėn.

   Migle 19 m. 3 mėn.

   

   2012.07.01 18:00 (prieš 13 m.)

   drakonsz parašė:
   Gal zinote geru patarimu, kaip su tuo tvarkytis..

   o del ko ta depresija?juk laukiates, apie leliuka galvokit, apie jo ateiti, kaip atrodys, kaip augs, kaip jums bus gera kartu

   1
3. Drakon

   

   

   

   2012.07.01 18:16 (prieš 13 m.)

   Nu ji matyt grizta nes man budinga.. anksciau rimtai sirgau, vartojau vaistus, bet kai pastojau nusprendziau atsisakyt vaistu del vaikelio. o dabar jauciu kad grizta, galvoju gal yra kokiu palengvinanciu situacija, taciau nekenksmingu metodu..
4. 

   

   2012.07.01 18:20 (prieš 13 m.)

   O del ko ta depresija? Kokios mintys? Na man buvo tik vienisumo jausmas ir atrode niekas nesupranta kad man blogai. Atrode kad nebuvo su kuo pasikalbet. Tiesiog aplinka pakeiciau. Daugiau bendraut pradejau. Uzsiemu kokiais darbeliais kad nereiketu apie nieka galvot. Iseik kad ir pasivaikscioti pasiemus ausinuka tas pades grynas oras gamta ar kad ir i pacias parduotuves apsizvalgyti nebutina pirkt

   2
5. Drakon

   

   

   

   2012.07.01 18:39 (prieš 13 m.)

   galvoju gal kad nera sveikatos kazka daug padaryti, vistiek viskas aplink namus, silpna, kabinasi persalimai ir pan. tai mintys tos tradicines vienisumas, nereikalingumas ir iki noro nebuti, iseiti is gyvenimo. kartais guodzia mintis,kad ir kaip tai baisu, kad kol laukiuos nieko nesidarysiu, bet kai pagimdysiu tarsi galesiu nusibaigt jei noresiu. paciai baisu tai skaityti.. stengiuosi ramiai ir ieskoti maloniu dalyku, muzika, suo, filmas..

   1
6. 

   

   2012.07.01 18:54 (prieš 13 m.)

   o tu savo gydytojai sakei? manau butinai turetum pasisakyti, sakykim gal kaskiek reiktu su psichologu pasikalbeti, gal kokiu heopatiniu vaistu israsytu, kad palengvintu, nes jau manau db pats laikas butu susigriebti, kad poto kai pagimdysi, kad stipri neuzpultu pogimdybine depresija aisku dziugu, kad pripazysti beda ir nori sau padeti, tai manau kreipkis pas gydytojus pagalbos ir tau jie kaskiek pades o seip pritariu, kad stenkis kuo daugiau bendrauti, iseik is namu, pasimegauk vonia, sau kokia grozio procedura pasiadryk ir vis kaskiek nuotaika pageres, gal net koki augintini isigyk, kad jaustumeisi db jam reikalinga, sakykim jei koki suni turetum, tai butum priversta daznai iseiti is namu ji vedzioti, su juo pazaisti
7. Drakon

   

   

   

   2012.07.01 19:00 (prieš 13 m.)

   kaip tik ryt einu pas psichologe, gal ka patars.. Dekui uz patarimus palaikyma

   1
8. Gintaregabija

   

   

   Gabija-Visas mano gyvenimas :* 14 m. 11 mėn.

   

   2012.07.01 19:45 (prieš 13 m.)

   daugiau veiklos kokios nors mielos sirdziai uzsiimk dekupazu leliukui padarysi dezele atsiminimu nebus kada mastyt apie liudnus dalykus
9. jovitel

   

   

   3 m. 10 mėn.

   Jaunelis 14 m. 8 mėn.

   Vyresnelis 18 m. 6 mėn.

   

   2012.07.01 20:06 (prieš 13 m.)

   Juodas mintis vyk kuo toliau, galvok tik teigiamai, nes tokios mintys gali padaryti itaka leliukui, veliau paauges vaikas mastys taip pat kaip tu, kad niekam nereikalingas ir pan...
10. 

    

    2012.07.01 20:30 (prieš 13 m.)

    drakonsz parašė:
    galvoju gal kad nera sveikatos kazka daug padaryti, vistiek viskas aplink namus, silpna, kabinasi persalimai ir pan. tai mintys tos tradicines vienisumas, nereikalingumas ir iki noro nebuti, iseiti is gyvenimo. kartais guodzia mintis,kad ir kaip tai baisu, kad kol laukiuos nieko nesidarysiu, bet kai pagimdysiu tarsi galesiu nusibaigt jei noresiu. paciai baisu tai skaityti.. stengiuosi ramiai ir ieskoti maloniu dalyku, muzika, suo, filmas..

    Sveikute,
    Kai laukiausi pirmojo vaikelio, lygiai taip pat jauciausi, ir lygiai ta pati galvojau ka ir tu, kad gimus vaikeliui, galesiu nusibaigt, kaip sakai.. Visada atrode, kad esu vienisa, niekas manes nesupranta, niekam eu nereikalinga.. Cia hormonai savo dare..
    Gimus vaikeliui, buvau labai laiminga pirmas dvi savaites, skraidziojau padebesiais, o paskui prasidejo vel tos pacios mintys, susirgau rimta pogimdyvine depresija, ejau netgi zudytis.. Nesupratau apskritai, kas su manim vyksta.. Nuejau pas gydytoja, pasipasakojau kaip jauciuosi, jinai man israse vaistuku depresijai gydyti, ir zinok, isgerus pirmaja tablete, taip pagerejo, apime toks ramybes jausmas.Isgeriau visa kursa, praejus kiek laiko vel pradejau jaustis blogai, bet as tada sau grieztai pasakiau, kad susitvarkysiu pati su savim, kad galiu apeiti ir be tableciu. Pradejau daug bendrauti su visais, daug sypsotis, eiti po parduotuves, nors ir nepirkdavau nieko, kasdien kartais net ir po du kartus i parka paivaikscioti.. Ir zinok, uzsimirso visos tos nesamoningos mintys.. Aisku, budavo kad aplankydavo jos, bet ne taip stipriai. Cia esme yra tame, kiek tu pati pasiduodi toms mintims, kiek tu leidi joms tave "valgyti".
    Pati sau pasakyk stop, kad yra kitu vertesniu dalyku, kurie tave dziugina.. Pasistenk neisileistu tu minciu sau i galva..
    Sekmes!

    6

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!