2020.02.12 11:42 (prieš 5 m.)
GyvenantiPuikiai parašė:
Tai vat aš tikiu Dievu, kad jis geriau už mane žino, kada laikas ar ne laikas. Kadangi nėra priežasčių pas mus, visi galai ištirti, vadinasi, ne laikas yra ir Dieva…
Aš labai atsiprašau, bet ir pastojus natūraliai, daugelis darosi milijonus tyrimų, stebi hormonus ir visokius kitokius rodiklius. Ir beje, pasitaiko (ir ne taip retai), kad organizmas gamina per mažai progesterono, tai būna, kad visgi tenka leistis šį hormoną. Ir lygiai taip pat gali įvykti persileidimas ar nesivystantis ir tenka nusivilti.
Duok Dieve, kad viskas būų Jums gerai, ir sulauktumėt vaikučio (jei jūs ištiesų labai norite, nes sakotės,kad bus kaip bus). Na mum nebuvo bus kaip bus... mes darėm viską, kad tik jis būtų! ir jei kasnors nutiks (neduok Dieve) mes bandysim dar ir dar.
O Jūs niekas nepagalvojate, kad galbūt Dievas mums ir siunčia tokius išbandymus, suteikia mum skausmo, daug nusivylimų, liūdesio, kad sustiprintų tikėjimą! Tikėjimą Dievu, kad daugiau pasimelstumėm, kad dažniau ateitmėm į jo namus. o po didelių sunkumų ir didelio liūdesio Jis mums padovanos pačią gražiausią pasaulio dovaną.
Galbūt mes visai kitaip žiūrėtumėm į vaikus, jei mums būtų pavykę iš pirmo karto natūraliai? Gal mes netžbūtumėm tokie laimingi? Gal nebūtumėm išvis dabar kartu?
Jis kaip tik suteikė mūsų santykiams tiek daug stiprybės, gebėjome įrodyti vienas kitam savo besąlygišką meilę, rūpestį, atjautą. Išmokome palaikyti vienas kitą, išmokome paguosti, mes pažinome vienas kitą daugiau, nei betkuri kita pora. Ir aš šiuo metu esu dėkinga Dievui, kad man suteikė būtent tokį likimą. aš daug ką supratau...