Temos atgaivinimui brukstelsiu kelias naujenas is savo gyvenimo
Ex'as ir toliau rupinasi vaikais, priziuri, lavina. Jo nauja pasija jau neberaso/nebeskambina man. Toks ispudis, kad ji visai 'dejo' ant to vyro, o vyras ant jos. Kiek ex pasakojo, tai jie kaip kambariokai gyvena. Visai nesikalba, nieko bendrai nenuveikia. Sieja tik mazas vaikas. Taip, ji maziau kaip pries menesi pagimde suneli. Kuris jai kaip ir neberupi.... Nes daugiausiai laiko su vaiku buna ex'as. Net dekretiniu isejo, nes kitaip nebutu vaikas pilnaverciai priziuretas. Tas leliukas vos ne kaskart kartu su ex atvaziuoja pas mus. Nes mama to vaiko "turi reikalu", arba '"labai pavargusi". Na, mazdaug isivaizduojat, kai ex atvaziavo su savaites laiko kudikeliu pas mus, kokia buvo mano reakcija. As tikrai protu nesuvokiu, kaip jai nusispjauti ant to vaiko. As savos, 3 menesiu mergytes, ilgiau kaip valandai neislaidziu su ex i lauka. Nes as jos pasiilgstu. O cia visiskai dzin rezima panele ijungusi. Neperseniausiai isdriso man paskambinti, ir pasiteirauti, ar tureciau kokiu atliekamu rubeliu vaikui. Ta prasme? Rimtai? TU, BUVAI PRIES VYRO IR MANO VAIKU BENDRAVIMA. MANO VAIKAI TAU BUVO VOS NE PASAULIO BAIGA. O DABAR, TU DRISTI KLAUSTI AR AS TURIU ATIDUOTI TAU RUBELIU?! TAVO VAIKAS MANO NAMUOSE BUNA DAUGIAU LAIKO, NEGU SU TAVIM! AS TAVO VAIKA PAZISTU LABIAU, NEGU TU- MAMA! As jai tiek tuomet visko pasakiau i rageli, kad net lengviau pasidare man paciai. Zinoma, as nepriestarauju to vaiko buvimo mano namuose (as jo nepriziuriu. rupinasi tevas) Bet nu nenaglek tu jau taip stipriai, ir neseskis ant galvos. Is tiesu, man jau ir ex'o gaila darosi. Nes as nemaciau niekuomet jo tokio pavargusio ir nelaimingo. Tiesiog, visuomet, kai ateina pas mus su savo suneliu, matau asaras juo akyse. Ir zinot, tas jo laliukas, man tapo lyg savo vaikas. As net su ex pradejau dazniau susirasyti, klausti kai berniukas. Nes nera nieko baisiau, kaip vaikas neberupi mamai. Vyras taikytis dar nebande ne karto. Bet matau, kaip jis gailesi, kaip jam sunku. Atrodo, kad viska atlaidau jam ta minute, kai atnese ta maziuka ir pasake "nepriestarausi? nebuvo kam palikti..." Nezinau, man atrodo, kad noreciau, kad jis griztu. Gal pavyktu kazka suklijuoti is naujo. Bent jau pabandyti... Svarsciau ir del to mazo vaikiuko. Zinau, kad ex'as jo nepaliks su nauja zmona. Nes vaikas jai nebeidomus. O ji jo nepalais nei su vaiku, nei be vaiko. Laikis ant pavadzio iki paskutinio. Is tiesu, manau, kad buciau net pasirizusi auginti ta vaika. Ne mano, bet tapo vos ne savu jau. Negalvojau, kad man jos vaikas taps toks artimas. Anksciau, as nebuvau pries ja. Tikrai. Dabar, ji man mano akyse monstras. Boba, kuri norejo turtingo gyvenimo, o neziojusi kaip ji tureti, susimete su maniskiu ir pagimde jam vaika. Zino gi, kad nepabegs dabar. Nes vaiko jis vien su ja TIKRAI nepaliks, o ji jam vaiko TIKRAI neatiduos. Va ir kankinsis iki grabo lentos. Aj, nezinau, man gaila vyro. Tikrai.