Sveikos, mamos!
Matau, kad daug diskutuota apie kelionių su vaikais niuansus. O ar yra tokių mamų bei tėčių, kurie keliauja be vaikų?
Mes šiais metais planuojam dvi keliones. Vasaros gale vyksim į UK maždaug 5-7 dienoms, ketinam aplankyti vieną mano gerą draugę, o vėliau kelias dienas ir pas vyro draugus pasisvečiuosim. Dukra vyks kartu. Kitą kelionę planuojam į Kiprą. Ten vykstam su dar trim žmonėm. Išvyktume penktadienį, grįžtume pirmadienį. Bet dukrelę ketinam palikti močiutėms. Ir štai mane kankina prieštaringi jausmai... Iš vienos pusės norisi atsipalaiduoti nuo šeimyninių rūpesčių ir bent kelionėje negyventi dukrelės režimu, iš kitos pusės, ir išsiskirti keturioms dienoms bus sunkoka. Gal kas nors iš jūsų esate keliavę be vaikų? Kaip jautėtės? Kada pirmą kartą mažuosius palikote? Kaip jie jautėsi be jūsų?
Beje, kelionės metu dukrelė bus 1,5 metų amžiaus. Prie abiejų močiučių yra pripratusi. Jas mato kartą-du per savaitę. Aš kartą per savaitę išeinu dirbti, mažoji lieka arba su mano mama, arba su anyta, plius savaitgaliais tiek vienus, tiek kitus tėvus aplankom (gyvena tam pačiam mieste). Jei palieku, išbūna puikiai, man išeinant neverkia, atsisveikina, man grįžus, aišku, džiaugiasi mane matydama (kaip ir aš ją), bet tikrai nėra taip, kad verkdama pultų ant kaklo ir nepaleistų. Esam vasarą savaitgaliui palikę, kai vestuvėse buvom. Kokį kartą per mėnesį (ar rečiau) paliekam ir su nakvyne. Jokių bėdų nėra buvę. Abi mamos ramina, kad tikrai drąsiai galiu joms palikt mažylę net ir ilgesniam laikui ir kad važiuočiau rami, nes jos tikrai dukryte pasirūpins. Kelionės labai laukiu, bet va, mažytė abejonė kirba... Tokiam ilgam laikui palikus nebuvau. Todėl būtų labai įdomu išgirsti panašių patirčių.








