TV
Jarmina parašė:
Aš kitaip neįsivaizduoju, juk gyvename kartu, vaikai planuoti abiejų, kodėl tik man vienai viskas. kaip vyras pavargsta dirbdamas darbe, taip ir aš pavargstu ne tik augindama ir auklėdama vaikus, bet ir prižiūrėdama, tvarkydama namus.
Taip zinoma, pavargstama. Mes dirbame daugiau negu vyrai, nes mums reikia vaika isaukleti sazininga, ir dora vaika. Zinoma nesakau buna isimciu, taciau mano atveju, pirmus tris menesius tik ir girdedavau is vyro: Kodel taip darai, o ne anaip? Kodel dar jis nemiega? Ir panasei, buvo is ties sunku, nes atrode, kad jis mano zingsnius ir veiksmus stebi per mikroskopa! Taciau laikui begant ikaliau i galva, kad as 24 valandas su vaiku ir as spresiu kas jam yra reikalingiausia!
Bet zinau moteri, kuri dirba pilnu etata, o vyras serga diabetu, tai jis namuose buna! Taciau ten dar didesnis chaosas, jis nieko nedaro, nes indu neisima is indaploves, baisu, zmona darbe visa diena, ir namuose dar gamina, plauna grindis, rubai, dar kartais vaika i darzeli ir is jo paima! Man kyla klausimas, ka jin su juo dar veikia!
susidare toks vaizdas, kad pagimdete vaikeli ir uzsidarete tarp keturiu sienu, nieko keisto, kad rutina uzpuole. Jei taip ir toliau, tai ir rimta pogimdyvine depresija susirgt galima.. nesuprantu tokio dalyko, kad savo vaiko nepatikite net vyrui, juk kas daugiau jums padeti gali (tiek fiziskai, tiek ir psichologiskai), jei ne jis. Gal tiesiog per daug nuvertinate ji, kad nepasirupins mazyliu, bet juk jis tetis, o tai jo vaikas. Negi niekur per visa laika nebuvote isejus viena prasiblaskyti nuo namu rupesciu, kad visas laikas butu tik jums? I kirpykla, susitikt su draugemis, galu gale i parduotuve?
