Daiiiina parašė:
Nuo gimimo sunus buvo kitoks. I rankyte zaislu neėmė, neguguodavo, namie tyla buvo, ilgai lb kumstukus laike, bet buvo lb stiprus, anksti pradejo galvyte laikyti, s…
Turiu sūnėną su autizmo spektro sutrikimu - aspergerio sindromu. Situacija labai panaši. Jam dabar jau 9 metai ir galiu pasakyti, kad, mama - Jūs esate labai labai teisingame kelyje, kad ieškote pagalbos!!!! Kuo anksčiau - tuo geriau!
Kreipkitės į raidos centrus, praeikite visą kursą tyrimų ir iki galo išsiaiškinkite. Tik žinant atsakymą, toliau galėsite labiau padėti savo vaikui. Prašykite pagalbos, prisijunkite prie "Lietaus vaikai" grupės, pažiūrėkite, gal ten atrasite pagalbos ir daugiau atsakymų! Pasiprašykite į grupę Facebook "vaikų su specialiais poreikiais mamytės Airijoje" - ten atraskite bendravimą, nes nuoširdžiai pasakysiu, mamos, susiduriančios su panašiomis problemomis labiausiai palaiko vienos kitas. Palaikymas vienos kitų yra didžiausia stiprybė.
Mano sūnėnui 5 metų diagnozė patvirtinta ir per tuos metus žinant kas yra, išmokus su juo bendrauti (nors visi dar vis mokomės :-)))), dirbant su juo - galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų! Jis šiandien jau ragauja ir kitokio maisto (ne tik koldūnus ir grikius :-)) yra be galo meilus, noriai bendrauja, kartais tik nežino kaip tą norą išreikšti, bet kasdien vis naujas laimėjimas. Labai didelis lūžis buvo delfinų terapija 2 sezonus iš eilės. Be to, kasdien dirba labai daug specialistų, bet labiausiai MAMA. Mes, artimieji, taip pat mokomės.
Visi, kurie sako, kad Jūs išsigalvojate, ieškote ko nėra, kurie keistai "šnairuoja" ar "šnairuos" pro šoną, apkalbinės, šnabždėsis aptarinėjant, ar net klausytis teks komentarų, tokių kaip "paliktum man savatei, aš jį išauklėčiau" ir pan. - jie patys nežinotų ką daryti. Vien pripažinti, kad vaikas gali būti kitoks - yra didžiausias laimėjimas ir pirmas žingsnis. Prašyti pagalbos - ne gėdos ar menkos savivertės, o didžiulės stiprybės ženklas!
Džiaukitės, mamos, kurios auginate vaikus su mums įprasta raida, nes Jūs neįsivaizduojate, ką kasdien tenka išgyventi toms, kurios augina kitokius vaikus (nesvarbu, kokių specialiųjų poreikių)!
P.S. Daina, pabandykite norėdama kažkokią užduotį duodama, pasakyti vaiko vardą ir tiksliai ką jis turi padaryti, be jokių perkeltinių prasmių. Pvz.: jeigu šokinėja ant lovos, ne "nustok!", "ar tu baigsi?", o tiesiai šviesiai: " Tomai, nustok šokinėti ant lovos". 
TV
