2025.09.18 10:55 (prieš 7 mėn.)
Pirmojo aš labai norėjau berniuko, o vyras visada svajojo apie mergaitę, nežinau nei kodėl. Sužinojus, kad laukiam berniuko, tai aišku džiaugiausi, ruošiausi. Vyras aišku irgi džiaugėsi, bet uošvis dar labiau džiaugėsi, nu nes anūkas, eiktusau. 😁🙈
Mokiausi daug empatijos, įsigilint į berniukų/vyrų pasaulį, stengiausi suprasti ir jų istorinį skausmą, spaudimą koks turi būti vyras, tie visi primetami standartai. Pasakiau, kad to mūsų namuose nebus - kišami stereotipai, kažkokie lūkesčiai ir t.t. Na ir užaugo berniukas, mėgstantis tiek mašinas, sportus, tiek meną, skaitymą, filmukus įvairius žiūri nuo transformerių iki my little pony. 😅
Antro nusprendus susilaukti, tai jau abu su vyru norėjom mergaitės. Aš tikriausiai todėl, nes pavyko atrasti savyje daugiau tos ''moteriškos'' energijos, bet manau tik sūnaus gimimo dėka. Atradau save visai kitokią. Na ir sužinojus, kad laukiam mergaitės - labai smagu, laukiam, vardas jau seniai laukė savo eilės. Ir dabar viskas verčiasi antraip - vyrą edukuoju kiek patiria moterys, kad nėra viskas rožėmis joms klota, koks svarbus jų emocinis pasaulis ir tuo pačiu reikia mokyti stiprybės, negalima uždaryti burbule nuo visko saugant. Tai labai laukiam sužinoti kokia bus ta reali praktika, su kokiais iššūkiais susidursim. Kiek teks prisiklausyti iš kitų kokia gi turi būti ta mergaitė ir nepasiduoti spaudimui. Su sūnumi lygiai tas pats buvo. Tas nenorėjimas priimti žmogaus jausmų/emocijų/išgyvenimų. Net sūnui darželyje įkalta į galva kokios turi būti mergaitės, tai nelabai laukė sesės, turėjau pasakoti, kad žmonės gali būti įvairūs. Šeima stipriausiai daro įtaką vaiko auginime. Galima ir barbėmis žaisti, ir sportinėmis mašinomis važinėtis mergaitėms ar futbolą žaisti. Tada vaikas nusiramino. Tiesiog abiems lytims yra sunkumų, savi keliai, kuriuos teks praeiti ir lengviau tai bus padaryti palaikančioje šeimoje, kur priima juos tokius, kokie jie yra iš savęs.