Gimdžiau pas R.Norkute , negimdyčiau gyvenime ir siūlyčiau ją apeiti labiausiai toms ,kurios gimdote pirmą kartą.
Vos tik įžengus darė skatinimą , nors net neklausė ar aš sutinku , man pirmas gimdymas.
Atėjus tikrinti mano gimdos kaklelį net nesakė ,kad tikrina, pasikartosiu man pirmas gimdymas ,nieko nežinau .
Grubi.
Sukėlė nežmonišką fizinį skausmą , sumąsčiusi mano vaiko galvelę leisti žemyn per prievartą, kai vaikas jau ir taip pamažu ruošėsi pats ateiti į šį pasaulį. Pbrėžiu tai ,kad net neinformavo manęs ,ką darys su MANO KŪNU, dėl ko labai supanikavau.
Nulis komunikacijos , supratingumo .
Visą laiką skubino gimdyt , darė viską ,kad tas vaikas vos ne kone iškristų kaip gimdčyčiau kokį 3 kartą.
Atsiprašant atsiprašinėjau už tai ,kad man skauda. Dabar kai pagalvoju tai čia viršūnė ant kiek bejėgiškai jaučiausi per ją.
Vaikas gimė labai didelis 4,3kg , dėl jos priverstinio skubinimo likau išdraskyta , plyšo gimdos kaklelis , makšties sienos , viena koja nuo nukraujavimo buvau jos dėka.
Vartė akis , bambėjo , psichologiškai žemino kartu su kitais ligoninės darbuotojais per visą gimdymą . Tuo labiau vyrą išvsrydavo už durų kai tai darydavo ir jis vis tiek viską girdėjo ,bet nei vienas nieko padaryti negalėjom,nes buvo baisu ,kad jeigu pradėsi ten draskytis paims ir numes į šoną kaip kokius daiktus.
Pasijutau kaip gyvulys , o ne kaip žmogus .
Paliko po siuvimo gimdoje vatos gabalą, kuris marinavovosi kelias dienas ir ačiū Dievui ,kad mano organizmas išstūmė jį,nes jaučiausi taip lyg širdis sustos , krėtė šaltis , akyse temo. Matyt, viena koja nuo sepsio buvau.
Vaiko negalėjau į rankas paimti mėnesį su puse, nes nepakilau iš lovos dėl skausmų.
Ligoninės darbuotojai ten nežiūri į tave kaip į gimdyve , jeigu pirma diena palatoje po gimdymo paprašius nuskausminamųjų , vyresne seselė pareiškia : ,, o ką tau skauda ?”
Atsukciau laiką atgal , reikalaučiau kito gydytojo arba išvis ten kojos nekelčiau.
O jeigu, mielosios , finansai leidžia , ypač tos kurios gimdot pirma karta , gimdykit privačiose klinikose , ten bent kaip su žmogumi elgsis .
Gailiuosi , kad nesirinkau gimdyti privačioje klinikoje.
Dar dabar parėjus 2 mėn. Vis dar gyju fiziškai. Tai kai pagalvoju , galėjo daryti cezarį, o ne priverstinai iš draskyt .
Vyras liko sutraumuotas kartu su manimi. Vos tik vaiką uždėjo man ant krūtinės jis į mane žiūrėdamas pasakė,kad jokių daugiau vaikų, užteks vieno.
Rekomenduočiau apeiti net tik šią daktarėlę, bet ir pačią Tauragės ligonine didžiausiu spinduliu .
Grįžus iš ligoninės praverkiau kelias dienas vien dėl psichologinio žeminimo , o pasitikėjimas daktarais išvis nukritęs dar labiau.
Duodi savo ir savo vaiko gyvybę ir rankas asmeniui , kuris daro iš tavęs ką nori.
Patirties trūksta panelei, nenori žmogaus matyti kaip žmogaus .
Ir kai permastau , jeigu su tavimi gimdymo metu ir po gimdymo ligoninėje elgiasi kaip su š, tai nėra ko stebėtis dėl ko padidėja rizika susirgti pogimdyvine depresija .
Vaikas
