Vaivosrykštė parašė:
Visad įsivaizdavau, kad žindysiu, kiek reikės, nes kaip daugelis sako, man tai atrodo natūralu, kas gamtos duota, tas turi būti įmanoma. Deja, gimęs kūdikis atsisak…
Mano dabartinis mažiukas irgi neėmė, ir negalėjo fiziškai, nes gimė mažytis ir per maža burna
Aš su taurelėm nežaidžiau. GN jis gavo mišinukų, nes buvo paimtas į skyrių ant gliukozės lašelinių, o aš paipaliojausi po komplikuotos operacijos su agresyviais vaistais nuo pykinimo. Žodžiu vaiką gavau tik po beveik 2 parų, ir tik tada pradėjau nusitraukinėti priešpienio lašelius. Maitinau iš buteliuko, nes ŽINOJAU, kad išmokysiu žįsti vistiek
Ta prasme turėjau patirties ir žinių su pirmu, ir nebijojau. Ligoninėje per savaitę jis maitinosi mano priešpieniu plius mišinuku, pastarojo reikėjo vis mažiau, išvažiavom namo jau pilnai valgė mano atsiradusį pieną iš buteliuko - mišinio namuose neteko turėt. Per 3 savaites vaikutis paaugo, ir išmokiau jį žįsti. T.y. nesulaukęs mėnesio jau pilnai buvo man ant krūties, o pientraukį, buteliukus ir sterilizatorių padžioviau kaip visai nebereikalingus daiktus ;) Kiek buvo vargo to pasiekt? Knygą galėčiau parašyt, jei su visom smulkmenom
Mažiukas nesuprato net ar jis turi kąnors burnoje ar ne - žįsdavo savo gumurį, ir tiek stipriai susičiaupęs, kad per jėgą nepražiodysi
Krūtį įdavinėdavau nesuskaičiuojamą daugybę kartų, nes vis pamesdavo arba neteisingai paimdavo. Kiekvienas paėmimas netrukdavo nė minutės - na - keliolikai sekundžių. Neteisingai žįsti neleidau ir taisiau, taisiau, taisiau, taisiau ir vėl taisiau - nes ŽINOJAU, kad jei leisiu sužeisti - viskas nueis velniop arba apsunks dar begale kartų. Tai ir žaidžiausi iki kažkur 1,5 mėn. gal, kai jau jis normaliai pradėjo valgyti. Per tą laiką vargelio buvo tiek, kad nusitraukinėti tikrai tikrai lengviau buvo, ir būtų vien gėlytės taip ir tęsti su pientraukiu ir buteliuku ;)
Tik žinių dėka išbridau iš situacijos - dabar jau viskas atrodo toli toli ir pamiršta
Kitu atveju būčiau likus prie nusitraukinėjimo ir buteliuko, arba dar juodesniu nežinojimo atveju - prie mišinių. Jei taip būtų su pirmu vaikeliu - irgi kažin ar būčiau išbridusi.
Todėl aš pirmiausia už švietimą ;)
Ir šiaip nesmerkiu betkokiu keliu nuėjusių mamų. Nusodinu tik, kai neteisios jos drąsko akis kitoms