Saldžiarūgštė parašė:
Nėra mano vyras blogas žmogus tikrai. Bet kas susiję su vaiku kratosi darbo ir jei keičia pampersa viena per visą savaitę tai su baisiniais komentarais kaip jam sun…
Labai panaši situacija buvo.
Vyras ilgą laiką neigė, kad kažkas ne taip, kad man tikrai reikia pagalbos, kad negaliu atsipalaiduoti, buvau visiškai išsekus.
Prašiau, kad padėtų, kad duotų nors vieną dieną per savaitę tiesiog bent porą valandų NESIRUPINTI vaiku, bet kad būtų užtikrinta, kad viskas ok, higienos,saugumo ir pan. klausimais. Kad jeigu nepamiegoti, bent atsijungti, pabūti vienai.bet jis to nesuprato...
Baigėsi tuo, kad stipriai pervargau, nuo miego, maisto, poilsio ir laiko sau trūkumo, pradėjo kristi svoris, bijojau kad dings pienas.
Galiausiai atsirado isterijos, lygioje vietoje, tiesiog nuo nuovargio, pradėjau pikti ant visai nekalto kūdikėlio, kelti balsą kai verkdavo, vieną dieną kai negalėjau užsupti pradėjau kratyti jį 😳
išsigandau pati savęs, tada kažkurio momentu verkdama kotegoriškai išprasiau vyro paimti savaitę atostogų ir duoti man atsikvėpti, vos sutiko, paraleliai kreipiausi pas psichologą, kurį dabar lankau ir nežinau ar nesius tvarkyti pogimdivines depresijos preparatais pas psichiatrą...
Dar kreipiausi pagalbos pas tėvus, nors jie nelabai turi sveikatos, bet bent šiek tiek, kartais išvaziuoju pas juos, suteikia galimybę pailsėti, maitina 😁 gal pas jus irgi yra tokia galimybė? Vis ne vienai namuose.
Dabar vyras kiekvieną rytą prieš darbą paima vaiką, pakeicia pampi, daro pusryčius, vakarais ir savaitgaliais padeda labiau, proto ribose, nes ir pati suprantu, kad ir jam reikia po darbo pailsėti
Rodo daugiau inciativos, pats tikrina ar nereikia "aptarnauti" mažojo boso ir pan.
Bet kokia kaina?
Iš visos šitos istorijos labiausiai gaila, kad mano mažylis gan ilgą laiką matė ir jautė savo mamą piktą, ypatingai nepatenkinta, visiškai be empatijos, tikiuosi, kad nespėjau padaryti didelės žalos jo psichikai. Kaltinu save, kad visame šiame jovale pačioje pradžioje nesukroviau visų jėgų į kumštį ir dar iki isterijų neitikinau vyrą vis gi skirti daugiau laiko!
Žinokite vienas žingsnis nuo "oooo, tu verki, kaip tau padėti, kūdikėlį" iki "o ne, vėl, kas dabar tau negerai!" labai gaila ir gėda,kad taip atsitiko pas man, linkiu kad taip nebūtų pas jus. ❤️
Vaikas
