Ir mane nemiga kankina. Bet sakyčiau, jau rečiau. Dažniausiai - dėl to, kad dieną pamiegu, nenuvargstu arba dėl niežulio (beje, darysiu vis dėl to tyrimus, nors ginekologė abejoja, kad man kažkas su kepenim negerai ir dėl to niežti kūną, bet manau apsidrausti neblogai). Randu naktį užsiėmimų - skaitau, arba ruošiu valgyti rytdienai, geriu arbatėlę, rašau dienoraštį...
Blogiausia, kai vartais lovoje per prievartą Pastebėjau, kad jau geriau eiti kažką nuveikti, nei kankintis tenais, nes tuomet sumauta diena garantuota. Todėl einu miegoti, kai jau pajuntu, kad krentu - apie trečia, ketvirtą, būna penktą nakties...