saulučiukas parašė:
seimai jis tinkamas, na patikimas, nemoka labai reikst jausmu, bet myli vaikus, rupinasi. o uzkabino.. na jei nebuciau labai nusvilus ir prisikentejus iki jo, buci…
Zinai, mergyt, as siulau tiesiog vertinti toki vyra koki turi, nes yra moteru, kurios apskritai neturi nei tokio, kuriam seima rupetu. Daug vyru buna veidmainiai, isdavikai ir labai geras pasakymas- ka turim, to nevertinam. Zinau, kad noretusi but labiau nesiojamai ant ranku- man tas pats, bet tavo vyras (kaip beje ir maniskis), nemato prasmes zodziuose, jam turbut sunku is saves iskrapstyt ta romantiskumo gaidele ir pasakyti kazka grazaus. As su saviskiu vakar kaip tik apie tai kalbejau, kad jam kartais atrodo sunku MAN- jo mylimai zmonai pasakyti kokia as ypatinga, kaip jam su manim gerai, juk logiska- jeigu pasirinko mane is "dahrinilijono" ir butent seimai, vadinasi as kazka turiu tokio, ko neturi kitos..? Juolabiau, kad as daznai jam pakartoju koks jis man ypatingas, stengiuosi del jo ir man nei vienas kitas vyras nerupi.. BET... Kalbedama su juo ir jausdama ta "seilejimosi" trukuma, as nepykstu, nesaukiu, neurzgiu, nes suvokiu, kad jis myli, tik kitaip.. ir pati gyvenimo esme matyti tai, ko nemato kiti, o siuo atveju- ne zodziuose, o veiksmuose matyti tai, kad jis tave myli. Jis su tavim? Taip. Jis myli, augina, priziuri jusu vaikus? Taip. Jis parnesa pinigus namo, dalijasi maistu, perka tau vaistus kai sergi? Taip. (?) Galbut jis nepasako tau "buk atsargi, nesusirk", bet kai mato jog tu uzmigai nusiklojusi kaldra, uzkloja? O ir del arbuziuko savo, tai jeigu nori, kad jis paglostytu, ispusk ji dar labiau, prieik prie jo kuo arciau, iremk bamba i nosi ir sakyk "va, ziek kaip spardosi". Pamegink per juokus pati ji isprovokuoti kontaktui. Juk tu moteris- tu gudrute
Ir dar, yra keli kvaili gyvenimo desniai, kuriu mes nesilaikom.. 1. (jau minetas) Vertinam ne tai ka turim, t.y. jeigu vyras daug sneka- pyksim, kad nieko nedaro, jeigu daro, bet nesneka- pyksim, kad nekalba.. 2. Labai norim teisti kitus, bet tingim paziureti i save, kitaip tariant "pradet nuo saves".. Nezinau tiesos, bet gal is tiesu tu ir pati jam mazai rodai demesio kaip vyrui? Ar nesi siuo metu per daug uzsiciklinusi ant fakto "as nescia ir viskas turi suktis aplink mane?". Arba galbut ilga laika jam pati nerodei dideliu meiles pozymiu, jisai priprato prie tokios situacijos ir jeigu dabar tau staiga kada nors issprusta svelnumo priepuolis, jis jau nebesupranta ka reikia daryti ir tiesiog remiasi mintim "ai, tuoj jai praeis". Sauluciuk, as jaunesne uz tave ir manes tikrai neprivalai klausytis, gal as cia apskritai briedus prirasiau- tad perskaitei ir ignoruok, bet as net per toki trumpa savo gyvenimo tarpeli, suvokiau viena dalyka- vyrus reikia "dresuoti". Jie is prigimties yra gan primityvus padareliai ir retas, kuris megsta meilikauti, rodyti perdeta demesi. Taip buna dazniausiai arba pradzioj, kai nori suvilioti "patele" arba jeigu tesiasi visu santykiu metu, dazniausiai veliau paaiskeja, kad kazkur yra dar viena raudonsikne makaka, kuria jis vilioja ir naudoja poravimuisi (musu vadinama meiluze)... Siaip vyrai jei nebutu moteru, tai turbut ir tebebutu sikcioje kur papuola iki siol lakste aplink plikais uzpkaliais ir zviegdami is laimes myzcioje ant visko kas juda... Primityviai viska pateikiau, bet manau supratai, ka norejau pasakyti. Zodziu- susiimk ir koki vakara pasikalbek su juo, kalbekis jei reikes ir visa menesi, kaip tau reikai silumos, demesio ir nepamirsk pati jo rodyti...
Ai jo, labas rytas mergytes