Ar aš jau noriu tapti mama...?

Komentuoti
  1. 3 mėn. 2 sav.

    2017.01.03 16:37 (prieš 1 m.)

    Labas vakaras, esamos ir būsimos mamytės!
    Kaip pajautėte, kad norite tapti mama ir turėti vaikelį? Ar neatrodo baisu tokie dalykai, kad dar per anksti? Kaip išauklėsitė savo vaiką? Ar užteks lėšų pilnavertiškam aprūpinimui? Ar pati jau esate pakankamai atsakinga už kitą žmogų?
    Atrodo, kad tikrai noriu būti mama, aplink atrodo vaikšto vien nėštukės, maži vaikai...

  2. Vartotojas blokuotas

    Karilė 1 m. 2 mėn.

    2017.01.03 16:46 (prieš 1 m.)

    Pavasarinė gervuogė parašė:
    Labas vakaras, esamos ir būsimos mamytės!
    Kaip pajautėte, kad norite tapti mama ir turėti vaikelį? Ar neatrodo baisu tokie d…

    Aš mama tapau neplanuotai, bet tik sužinojus, kad laukiuos žinojau, kad savo vaiką dievinsiu. Baimių jokių neturėjau. Pats geriausias jausmas būti mama ir sukurti mažą žmogutį. Visada sakiau sau, kad sugeba visos sugebėsiu ir aš pagimdyti, užauginti, tinkamai išauklėti. O dabar net nebekyla tokių minčių. Pasitikiu savimi. Ir drąsiai galiu teigti vaiko gimimas geriausia, kas man galėjo nutikti.
    O jūs jei norite, visų pirma apsvarstykite už ir prieš. Pagalvokite ar turėsit ką jam duoti. Kalbu ne tik apie duona su sviestu, bet vėliau įvairios pramogos ir būreliai. Vaikui vien meilės neužtenka. Paklauskite ar vaikučio jau nori jūsų draugas/vyras. Nes norėti tik jums neužtenka.
    Ir jei apsvarstėt ir galvojat, kad pliusų daugiau nei minusų. Tai Pirmyn! Nuspręsti galit tik jūs ir jūsų vyras.
    Sekmės!

    3
  3. 2017.01.03 16:55 (prieš 1 m.)

    Pavasarinė gervuogė parašė:
    Labas vakaras, esamos ir būsimos mamytės!
    Kaip pajautėte, kad norite tapti mama ir turėti vaikelį? Ar neatrodo baisu tokie d…

    Tikrai baimių daug bet kai nepavyksta, tai pasidarė beveik jau niekas nebesvarbu bet vis kažko bijau,manau, kad tai natūralu juk tai gyvybė atsakomybè didžiulė bet įveikinèju baimes ir tikiu, kad visada Dievulis padès

    1
  4. 3 mėn. 2 sav.

    2017.01.03 17:00 (prieš 1 m.)

    GyvenantiPuikiai parašė:
    Tikrai baimių daug bet kai nepavyksta, tai pasidarė beveik jau niekas nebesvarbu bet vis kažko bijau,manau, kad tai natūralu juk tai gyvybė atsakomybè d…

    Būtent, atrodo planuoji, galvoji, o gal net nepavyks, arba pavyks po daug laiko...
    Bet aišku, pirma galvojame apie teigiamus dalykus. Ir išvis tikriausiai per daug mes žmonės galojame

    1
  5. 2017.01.03 17:22 (prieš 1 m.)

    Pavasarinė gervuogė parašė:
    Būtent, atrodo planuoji, galvoji, o gal net nepavyks, arba pavyks po daug laiko...

    Manau, kad negalvoja visai tik kvaili žmonės reikia visada apgalvoti aišku, žmonès planuoja, Dievas juokiasi bet vis tiek reikia apsvarstyt normalu

    5
  6. Domas 10 m. 7 mėn.

    2017.01.03 19:17 (prieš 1 m.)

    Baimių neturėjau, pirmą pagimdziau 24m,svajojau apie vaikus nuo 16m, atėjo toks laikas, kad gyventi turėjau kur, pati save seniai issilaikiau, paskaiciavau, kad užteks mums ir viskas, aišku vėliau buvo labai sunkus periodas, bet net ir milijonieriai tampa vargšais, tikrai nebuvo svarstymų už ar prieš, tiesiog abu norėjome ir viskas, va su antru, kad ir norai buvo begaliniai, bet svarstymų iškilo abiems, nes abiejų vaikai dideli, kaip ir norisi, bet tuo pačiu jau galėtume sau daugiau leisti, be to amžius, turbūt ir baimių daugiau,nors svarstydami realiai nelabai ir saugojomes, tiesiog nusprendėm, kad jei bus tai labai džiaugsimės mažyliu

    2
  7. 2017.01.03 21:06 (prieš 1 m.)

    Na man buvo taip, kad pagimdžiau 27-erių, deja ilgai sakiau, kad vaikų dar nenoriu ir pan. tačiau kai diagnozavo endometriozę ir pasakė, kad su vaikeliais nelaukčiau, vos suvokus, kad galiu niekad jų neturėt iš karto nuomonę pakeičiau ir metų bėgy susitvarkius piniginius rekalus iš karto pastojau. Dabar kaifuoju nuo motinystės ir galvoju jau apie antrą.Bijojau visko nežmoniškai, visokų baimių ir pan.kaip pasirūpinsiu, atsakomybė ir t.t tačiau visos kančios atsiperka, nes dabar neįsivaizduoju gyvenimo be vaiko savo.

    1
  8. 3 mėn. 2 sav.

    2017.01.04 13:29 (prieš 1 m.)

    Aš taip pat apie vaikus svajoju jau labai senai, bet dabar tas noras dar labiau suaktyvėjo. Atrodo viem mintys apie, tai ir tesisuka.
    Jeigu pastočiau netikėtai, beabejo, būčiau pati laimingiausia, bet kai galima rinktis, tai atrodo gal dar ne laikas.. gal per jauna.. gal dar kažkas

    1
  9. 2017.01.04 14:11 (prieš 1 m.)

    Senai svajojau tik reikėjo tinkamo žmogaus. Kai jis atsirado, žinojau, kad kartu augint vaiką bus vienas malonumas. Pagyvenom, susituokėm ir 24m pagimdžiau pirmagymį. Baimių turėjau tik gimdymo metu, nes bijojau, kad kas neatsitiktų vaikui, o daugiau viskas ramu buvo. Aišku pergyvendavau dėl kiekvieno menkniekio ir kai vaiui buvo vos keli mėnesiai supratau, kad viskas - dabar jau visą gyvenima negalėsiu gyvent 100proc rami, supratau, kad dabar visą gyvenimą turėsiu priežastį dėl ko jaudintis ir pergyvent, kad apie vaiką nuolat galvosiu bet tai nuostabu! Aš iš tokių žmonių, kuriem reikia kažkuom rūpintis. Vaikui jau tuoj 2m, bet karts nuo karto su vyru susižvalgom ir sakom: gali patikėt, kad čia mūsų mažas kūrinukas? Vaikščiojantis stebuklėlis Labai jau norisi ir antro, tikimės šiais metais pradėt planuot, nes jau pasiilgom to mažo kūdikėlio

    2
  10. 3 mėn. 2 sav.

    2017.01.04 17:21 (prieš 1 m.)

    Kaip smagu skaityti visų istorijas. Dar kartą įrodymas, kad vaikai gyvenimui suteikia labai daug džiaugsmo

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras