Gilemi parašė:
Na, laukiantis pirmo vaiko, būsimiems tėčiams, manau, baisiausia kovoti su stereotipais, kad nėštumo metu moteris pasidaro įnoringa ir įžeidi, po to kyla baimės dėl to, ar vaikui gimus nenukentės santykiai ir ar jis nenueis į antrą planą... O jau dėl dalyvavimo gimdyme klausimas nėštumo pabaigoj kyla. Vis dėlto, mano griežta nuomone, jei jau negali pasitikėt savo vyro nervais ir t.t., geriau gimdyti vienai. Dėl savo vyro abejonių neturėjau ir visą laiką buvome kartu. Aišku, aš daugumą dalykų prisimenu kaip per rūką, o jam atsiminimai ryškesni, todėl reikia tai turėti galvoje - jei žmogus sunkiai tvarkosi su emocijomis, geriau vengti tokių situacijų. O vienai būsimai mamai pasisakiusiai, kad ją erzina rėkiančios gimdyvės, siūlau neskubėti ir luktelėti savojo gimdymoKas dėl tėvelio pareigų - kartais mes, pačios mamos, padarome neatitaisomų dalykų ir greitai nugesiname bet kokią vyro iniciatyvą su savo pasakymais "duok aš greičiau padarysiu" ir t.t. ir nereikia stebėtis, kad vyro baimės būti nustumtam į šalį gimus vaikui tampa realybe. Esu tos nuomonės, kad daug pastangų turime įdėti ir mes pačios, kad vyrams tų baimių būtų kuo mažiau
Pavyzdžiui, jei manęs kiekvienam žingsny klausinėtų, ar aš nenualpsiu per gimdymą, konkrečiai tikrai negalėčiau atsakyt, o galų gale įsivaryčiau tą baimę, ir tikrai gimdykloj nualpčiau
![]()
SUPER!






