ŠurumBurum_ parašė:
Pritariu, tai atostogos nuo darbo. O būti namie su savo vaiku 24/7 man yra šventė, ne kančia. Nesijaučiu jokia didvyre ir netrokštu visiems įrodyti, kad negulinėju …
Ne tame, bet jei keičia, tai tegul keičia.
Manau tas žodis "atostogos" formuoja netinkamą būtent visuomenės požiūrį į mamą šiam laikotarpyj. Pastebėjau tą ir iš savo vyro, nors labai palaikantis ir visuomet padedantis, bet galiausiai truputį pratrūko 🤭. Nes ir jam atrodo, kad gi sėdi namie, "atostogauji", gi tiek darbų gali nuveikt. O, kad mano direktorius iš įmonės valdančiojo pasikeitė į leliuką - reik primint. Neturiu apsčiai laiko viskam. Gerai, jei dar tą pačią dieną kai suplanuoju, galvą išsiplaunu 🤭. Susirgau neseniai. Vyras irgi. Na, jis guli, jam gi blogai - biuletėnis, turi tik kelias dienas pasveikt. O aš ką? Lakstau ir sau vaistų ir jam. Arbatų abiem, dar mažytės poreikiai, norai. Vyresnių vaikų poreikiai ir norai. Einu ir galvoju "Man reik atostogų!". Palauk, bet gi aš jau jose 🤭.
Nereikia ir man medalio, bet norisi supratimo. Supratimo iš darbdavių, kad per tą laikotarpį irgi įgijau įgūdžių - pvz laiko planavimas, organizaciniai (pirkinių krepšių organizavimas, maisto gamybos, užimtumas vaikams, išvykos, finansai), multitaskinimas (viena ranka maišyt sriubą puode, kalbėtis su vyresniu, kita ranka laikyt mažytę nes jai nuobodu) ir t.t. kad tai laikotarpis per kurį aš irgi kažką veikiau, o ne atostogos kurios asocijuojasi tik su gulėjimu papludimyj, knygų skaitymu ir nieko neveikimu. Grįžti po vpa į darbo rinką ir ką? Nu tu gi nieko neveikei. Degradavai ir atostogavai, mes geriau kitą kandidatą paimsim, kuris tuo laiku dirbo ir įgūdžių įgyjo.
Manau menkniekiai irgi svarbūs. Jei dabar nuspręsta ir jais apsiimt, tegul padaro tą pokytį. Gal prisidės prie požiūrio pasikeitimo, gal lengviau bus mamoms po šio laikotarpio grįžti į darbo rinką.