PalaimintaMAMA parašė:
Nežinau, kažkaip sunku būtų gyvenat, žinant, kad mano vaikas gal kažkur. Nes mes naikinsim savo tris, negaliu niekam padovanoti. Neprisiversčiau. Ir parduot nepardu…
Kazkada vakare pries miega lygiai ta pati galvojau. Nu niekaip negaleciau net padovanoti kiausinelio. Juk tai mano vaikas, lygiai toks pats, kaip tas, kuris dabar begioja po namus. Krauja donuoju, inksta artimam atiduociau, kitus mano organus po mirties irgi gali isparceliuoti. Bet kiausialaste kazkaip tabu. Netgi turbut ir seseriai negaleciau padovanoti, nes visa gyvenima zinociau, kad mano vaikas auga ne su manimi.







