2020.05.08 02:55 (prieš 5 m.)
Autore, zinau kaip jauciates. Ir as galvoju, kad cia gali buti depresija. Jam du menesiai su puse, bet as tiesiog darau ka reikia,keiciu sauskelnes,maitinu ir tt, taciau atrodo nera kazkokios meiles, tiesiog darai ka reikia.. ir man del to liudna, atrodo, kad esu bloga. Pervargus, be miego, nespeju buna pavalgyt, buna kaip uzsiklykia iseinu i kita kambari,kad nusiraminciau,tada ji raminu. Ir atrodo seniau viskas buvo taip gerai.. pagalvoju o ka uzaugs, berniukas.. vistiek bandys gert,rukyt ir tt, galiausiai iseis is namu ir atvaziuos tik pinigu pasiimt. Speju man depresija, buna verkiu is oro,pasikalbet nera su kuo, atrodo su senom draugem,kad ir kviecia eit net nenoriu,sedziu uzsidarius tarp keturiu sienu.. o ir kudikis ne is lengvuju, valgo po nedaug , beg daznai tai ir pasivaiksciot su juo labai sudetinga.. isivaizdavau, kad bus sunku, taciau neisivaizdavau ,kad taip, nes maitinimas kancia, visada skauda pilvuka ir daug atpylineja, tai kad augtu svoris tenka padirbet. Zodziu, visiskai Jus suprantu ir palaikau. Tiesiog mano atveju po karantino eisiu pas psichologa , nes as jauciu , kad man depresija. Viskas bus gerai, gimdymas labai sunki bukle,kurios metu moters organizmas patiria dideli soka, todel nieko keisto, kad kyla ivairiu emociju ir isgyvenimu.. viskas laikina, vaikai auga ir manau, kad ateis tokia diena, kada ilgesimes ju kai jie buvo kudikiais ❤