Labadienis parašė:
Labutis!🤗Klausimo užduoti jau nebereikia nes jeigu butu viskas gerai santykiuose su vaikinu,klausimu nebutu tad atsakymas vienas-issiskirkite.Pradekite nauja gyveni…
Nu kam is kart taip kategoriškai nusiteikti. Juk net neparašė, kas negerai su DRAUGU, o jūs skirtis siūlot. Santykiai nėra lengvas dalykas, gėlių ir saldainių etapas praeina, atsiranda rimti sprendimai, kur gyventi kartu, vaikučius kaip auginti, kaip su stresų dorotis ir pan. Tokiais atvejais vienas patarimas, šnekėtis. Kalbėtis su savo mylimu žmogumi apie savo jausmus poreikius, būtinai ir ji išklausyti, būtina stengtis abiems, kad santykiai veiktų. Jei visi skirtųsi vos sunkumams atsiradus jokių ilgalaikių santykių net nebūtų, nes sunkumus patiria visi ir tai normalu. Tai yra gyvenimas. Pas visus būna ir noru skirtumai ir prioritetus gal reik apsitvarkyti. Bet jei žmonės žiūri ta pačia kryptimi, kitaip sakant sutampa vertybes tuomet stengtis verta. Vaikučio gimimas tikrai visiem apverčia gyvenimus aukštyn kojomis. Kaip jau rašė apie DRAUGES, su kuriomis nutrūko ryšiai, nėra su kuo pabendraut pabūt, o suprantu kaip norisi to ryšio, ypač jei esate bendraujantis žmogus kitaip sakant ekstraverte ir pasisemiat jėgų ir idėjų is kitų žmonių. Normalu, kad pasikeičia draugų ratas. Pas mane tas pats,nors į užsienį gyventi nevykome, likome Lietuvoje, tačiau pakeitėme miestą pirkome būstą, remontas užtruko, net nebuvo kada su draugais bendrauti.. O dabar jau lengviau mums, bet vis tiek, draugų nelabai yra. Susiskambinam kartą į 3men, būna ir kas pusę metų. Susitikt tai is vis mistika, susipažinom su naujais žmonėm, pradėjom bendrauti, gyvenam tam pačiam mieste, o vis nesutampa laisvos dienos, žmonės tik radę momentą į kaimą lekia tai ir nesusitinkam 🤷♀️ o atrodo kas čia yra pora gatvių pereit. Bet matyt ir neįdomu jiems 🤔 skiriasi požiūriai. Tas ir sunkiausia - susirast panašių požiūrių žmones.
Suprantu, kai ilgai namie uzsisedziu man irgi baisu su žmonėm bendraut, atrodo ir per daug prisneku ir nusisneku, vėliau grįžtu namo ir galvoju, kas man čia pasidarė, lyg kažkokia svetima tapau pati sau 😂 atrodo kartais taip norisi tu draugų, kad sakau tai ką jie nori girdėti, o ne tai kaip manau is tikrųjų, žmonės tą jaučia. Ta kažkokį netikrumą matyt 🤔 siaip nenuleidžiu rankų. Prasidės darbo etapas, bus kolegos gal ir neissinekesiu kaip mėgstu, bet už tai apie darbą bent pabendrausiu 😄 manau, reik dažniau išeit kur nors, dalyvaut kažkur, kažkokiose veiklose su kitom mamom. Man tai sudėtinga, mes labai kitaip auginam vaikus, tai kai pradedam apie tai šnekėti tai sunku neizeist, vaikų temos labai jautrios, o vis tiek kažkaip nuklysta ta linkme. Aš mėgstu pvz pas savo kirpėja nueiti, aišku einu retai kas pora mėnesių apsikirpti, bet ir tai papliurpiam apie ką nors, lengviau kažkaip 😊
Šiaip jei labai sunku, visai nežinot kaip elgtis kaip redaguoti į daug dalykų geras variantas ir su psichologu pabendrauti. Pati per ta remonto laikotarpį pusę metų nuotolinės konsultacijas turėjau, jauciaus vieniša, hormonai kalė kaip reikalas, buvo lengviau. Laukiau tu susitikimų 😊 ir tai daug problemų padėjo išspręsti, vaikystes traumas išsigydyti. Man tai buvo labai didelė pagalba, toj padėtyj be išeities, kaip tada atrodė 😊
Vaikas
