Persileidimas 9 nėštumo savaitės pradžioje

Komentuoti
  1. 2018.08.09 06:52 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 06:52 (prieš 1 sav.)

    Sveikos mamos esu vyras 27 metu reikia pagalbos nežinau kaip palaikyti savo žmoną šiuo metu esame Vokietijoje buvome nuvykę prieš 3sav pas Vokietijos medikus padarė ekoskopa vaginalini ir sakė kad viskas gerai tik reikia pagulėti lovoje o jei ne tai natūrali gamtos atranka po 2 dienų grįžome į Lietuvą nuvykome į Vilniaus Amerikos Baltijos klinika padarė tyrimus visus kokius reikėjo ir ekoskopa ir šalia vaisiaus rado dvi hematomas liepė saugotis labai smarkiai žmona vežama buvo visa savaite į ligoninę kad lašintu lasalines po to išvykome atgal į Vokietiją na o dbr prasidėjo gausus kraujavimas jau antrą dieną skambinome daugumai gerų ginekologų ir visi vienareikšmiškai pasisakė kad tai vyksta persileidimas o norit ką daugiau pasakyti reikia ekoskopo o čia Vokietijoje jie atsilikę nes kaip ir minėjau kai buvome pas ginekologą vokiete sakė viskas gerai o po dviejų dienų Lietuvoje rado hematomas šalia vaisiaus esmė tokia nežinau kaip kalbėti su žmona sakau kad jei nepavyktų išsaugoti vaikelio šito tada susilauksime antro bet ji nesutinka su tuo ir verkdama pareiškia kad nori šio vaikelio nežinau padėkite man patarkite kaip palaikyti savo žmoną nenoriu kad santykiai pasikeistų žmona užsiminusi buvo kad jei nepavyksta ji galvoja apie skyrybas bijau prarasti mylima moterį galvoju kreiptis į šeimos psichologą jei nerasiu kitos išeities nes abu beprotiškai mylime vienas kitą bet dabar kažkas apsiverte aukštyn kojomis gal čia hormonai emocijos tik tokios gal tai laikina nežinau ką ir galvoti

  2. 2018.08.09 07:34 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 07:34 (prieš 1 sav.)

    Užuojauta. Jums prireiks labai daug stiprybės.
    Pirmiausia pasistenkit susikaupti ir pasiruošti viskam - dabar bet kokia, galbūt jūsų akimis ir neadekvati žmonis reakcija, yra normalu. Todėl turėsite būti kaip niekad tvirtas.
    Viskas, ką galit padaryti - kuo daugiau būti šalia, leisti jai verkti kiek tik reikės, leisti jai kalbėti, galbūt šaukti... apkabinkit, pabandykit ją nuraminti savo buvimu.
    Kai netenki vaiko, kurį net ir per tas kelias savaites jau spėjai pamilti, frazės “Gamta žino kaip geriau”, “Jau geriau šitokia baigtis nei auginti neįgalų vaiką”, “Juk cia dar tebuvo embrionas”, “Susilauksit dar kito” ir t.t. tikrai varo į dar didesnę neviltį, taip sakančius norisi nudobti. Nes tu laukei ŠITO vaiko, įsivaizdavai koks jis bus, kalbinai jį... ir jo netekai.
    Reikės laiko, kol išskaudės, kol ji galės bent pagalvoti apie mėginimą vėl pastoti. Todėl dabar tiesiog palaikykit ją, leiskit išgyventi visas emocijas. Paraginkit iš tiesų apsilankyti pas psichologą, kai viskas kiek aprims, patarkit pabendrauti su tą patį patyrusiomis moterimis... pasakojimai, kaip kitos išgyveno ir įveikė tą skausmą išties padeda.

  3. User has not uploaded an avatar
    2018.08.09 07:42 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 07:42 (prieš 1 sav.)

    Po žinios apie nesivystantį nėštumą ir supratimo, kad tik laiko klausimas kada prasidės persileidimas, vyro reakcija mane labai nustebino. Mums susitikus po vizito pas gydytoją jis buvo perskaitęs viską ką rado apie tai. Todėl ne klausinėjo, o pats ramino, kad tai įvyksta labai dažnai. Kad ankstyvi persileidimai dažniausiai vyksta dėl chromosomų patologijų ar vystymosi ydų, kurios nesuderinamos su gyvybe. Guodėmės, kad pastoti pavyksta! Buvo daug ašarų ir skausmo. Padėjo mintis, kad vyrui ne tas pats, kad jis domisi ir rūpinasi. Po 3 mėn. pastojau vėl.
    Tik jau minčių apie skyrybas tikrai nebuvo. Prie ko čia santykiai su vyru, jis nekaltas, kad negerai susidėliojo chromosomos.
    Palaikymas labai svarbu. Kaip ir žinojimas, kad labai daug žmonių tai išgyveno. Stiprybės!

  4. 2018.08.09 08:35 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 08:35 (prieš 1 sav.)

    ViJan parašė:
    Užuojauta. Jums prireiks labai daug stiprybės.
    Pirmiausia pasistenkit susikaupti ir pasiruošti viskam - dabar bet kokia, galbūt j…

    Ačiū už patarimus labai

  5. 2018.08.09 08:36 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 08:36 (prieš 1 sav.)

    TylusLaukimas parašė:
    Po žinios apie nesivystantį nėštumą ir supratimo, kad tik laiko klausimas kada prasidės persileidimas, vyro reakcija mane labai nustebino. Mums susitikus po vizito …

    Ačiū už patarimus

  6. gabimik
    2018.08.09 09:39 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 09:39 (prieš 1 sav.)

    1. Galit kalbet ka tik norit, zmonai vis tiek skaudes. Is skausmo daug ko mes negirdim., Bet prota vis tiek turim.Ir suvokiam, kad geriau jau dabar, nei gimtu vaikas su chromosominemis klaidomis.... Taciau tas zinojimas skausmo nesumazina. Tad kartokit, kad mylit, bukit salia. Tiek uzteks is Jusu.
    2. Deja hematoma sudetingas reikalas, gal greiciau nenuspejamas. Pernai, kai rado hematomu, tai jos pasisalino su zirniu... Siais metais -hematomos dvigubai didesnes, kraujavimo buvo upes po kelis kartus, taciau vaikas auga pilve... Tad, kartais nekaltinkite gydytoju, tiesiog taip yra.
    3. Apkabinate zmona, pries tai nuperkate jos megstamiausiu geliu, ir ja dar siek tiek kraujuojancia issiveskit i pasimatyma. Patikekit, po to jai bus lengviau startuot t.y eit pas gydytoja ziuret, ar viskas issivale, planuot nauja nestuma ir t.t. Tiesiog duokit zenkla, kad mylit ja, butent ja, o ne moteri, kuri gali pagimdyt vaika.
    Gero naujo starto.

    1
  7. Helly
    2018.08.09 09:40 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 09:40 (prieš 1 sav.)

    Sveikas.
    Pirmiausia sveikinu, kad atėjai čia ir ieškai pagalbos. Pirmiausia - labai gaila, akd tai nutiko. Deja, ne jūs pirmi, ne jūs paskutiniai. Kad ir kaip žiauriai nuskambėtų.

    Dėl hematomų. Būna stebuklų, kada kraujuojama ne dėl persileidimo, o valosi hematomos. Jos išsivalo ir vaisius lieka sveikas. Bet - tai stebūklai. Reikai suvokti, kad būna ir ne stebūklai.

    Kiekviena moteris į perileidimą reguoja kitaip. Priklauso nuo jos požiūrio ir kaip ji į tą mažiuką pilve žiūri. Aš po nesivystančio nėštumo 12 sav. Žiauriai nuskambės, bet man nebuvo skaudu dėl prarasto vaikelio. Aš džiaugiausi, kad mano sveikata pasitaisė, kad man tfu tfu tfu jokių pasėkmių. Tik labai gaila buvo laiko. Pati daug skaičiau apie genetines klaidas, kas nutinka, kodėl. Ir tikrai suvokiau, kad na, būna. Džiaugiausi, akd galime pastoti. Bet dauguma kitų moterų susitapatina su vaikeliu nuo pirmos dienos ir joms sunku daug daug labiau

    Nors ir nebuvo skaudu, labai erzino ir antrinu kitoms:
    - užuojautos. Jos nepadės.
    - pasakymai, akd viskas bus gerai. Norėdavosi atsakyti - nesakyk to, ko nežinai. nežinai nei tu, nei kas kitas, ar bus gerai. bus taip, akip bus. O ne "gerai".

    Kaip padėti iš vyro pusės:
    - tu geriausiai pažįsti savo moterį. Ką ji daro, aki jai sunku? kalba, rėkia, užsidaro, žiūri į vieną tašką? Tad skatink ją tai daryti.
    Pvz. aš kalbu, svartau, kas būtų buvę, ką padarėm, ką galim padaryti ir t.t. Ir man vieną kartą vyras pasakė - kiek tu apie tai gali kalbėti. Tą dieną jis pastatė Berlyno sieną tarp mūsų. Nes tai buvo mano savotiška gedėjimo ir nusiraminimo forma. Moralas - nesmerk jos. Leisk daryti, kad ir tuos pačius dalykus daug kartų. Daug. Verkti, pasakoti, tylėti.
    - visada paklausk, ko norėtų.
    - mane asmeniškai nervino vyro abejingumas. Jis nekalbėjo apie savo jausmus, jis nesakė, kad jam liūdna, iš viso apie tai nėei bur bur. Praėjo, viskas, pamirštam. Aš pykau ant jo, kad jam tas nesvarbu. kad elgiasi, kad paskutinaii du mėnesiai buvo kaip siaubo filmo ištrauka. Viskas, filmas baigiasi ir jis eina toliau atsinešti alaus. NE. Man padėjo, kai jis pripažoino, akd sunku, kai mačiau, kada jis keikėsi kartu, kada šudiną situaciją vadino šudina. (nes na ji buvo ne iš lengvųjų pas mus). Tada supratau, kad esu ne viena.
    - Mane erzino, kad jis tik sėdi ir tyli. Čia blogiausia, ką gali man (gal kitoms ne) vyras padaryti. Tai arba aesi kartu, verki, kalbi, juokini ir t.tl , arba tavęs nėra. nes sėdėjimas ir nieko nedarimas dar labiau siutina. Nes tau sunku, o kažkas visiškai zero emotions.

    Prakalbai apei skyrybas. Na, jei moteris sako, tikriausiai jai nebuvai pats geriausias vyras jos akimis. Kad galimai ją laikė su tavimi nrmas turėti vaikų, o dabar tas noras ir išėjo. pagalvok, ką esi blogo padaręs ir dėl ko ji tau prieš pradedant planuoti vaiką priekaištaudavo, o tu negirdėdavai.

    Visiškai asmeninė ir subjektyvi patirtis. Nuomonė ir jausmai po pirmojo planuoto ir laukto, bet nelaimingo pastojimo.

    2
  8. Helly
    2018.08.09 09:41 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 09:41 (prieš 1 sav.)

    gabimik parašė:
    1. Galit kalbet ka tik norit, zmonai vis tiek skaudes. Is skausmo daug ko mes negirdim., Bet prota vis tiek turim.Ir suvokiam, kad geriau jau dabar, nei gimtu vaika…

  9. 2018.08.09 09:44 (prieš 1 sav.)
    2018.08.09 09:44 (prieš 1 sav.)

    gabimik parašė:
    1. Galit kalbet ka tik norit, zmonai vis tiek skaudes. Is skausmo daug ko mes negirdim., Bet prota vis tiek turim.Ir suvokiam, kad geriau jau dabar, nei gimtu vaika…

    Ačiū jums labai

Žinutės parašytos:
Naujas komentaras