Aš nemanau, kad keturi iš eilės nėštumai gali nutrūkti dėl to, kad visi keturi vaikai pasitaikė su problemomis, ir lygiai taip pat nemanau, kad į visus nesivystančius ir persileidimus reikėtų numoti ranka ir priimti kaip gamtos atranką - tikrai ne, kartais tikrai yra daugybė dalykų, kuriuos galima padaryti, tas pats progesteronas, jei jo trūksta, kažkokios moters hormoninės ar infekcinės problemos, kurios yra gan lengvai valdomos, bet nėštumui gali turėti daug įtakos. Neturiu jokio neigiamo nusistatymo prieš IVF, tam tikrais atvejais net ir genetinę embrionų atranką visiškai suprantu ir pateisinu, medicinos laimėjimai yra nuostabus dalykas ir jei tik turim galimybę jais naudotis, valio.
Bet mintis apie tai, kad gal ne visada nėštumo saugojimas bet kokia kaina yra pati racionaliausia išeitis, tikrai verta apmąstymo. Kaip tik šiandien apie tai nemažai mąsčiau. Būna gi, kad moterys tik su krūva vaistų išnešioja, tie vaistai turi tikimybę sukelti gan didelius sveikatos pokyčius tiek pačiai mamai, tiek tam nešiojamam vaikui. Sėkmė įvyksta, mamos noras patenkintas, ji turi vaiką, kad ir su sveikatos problemom (alergijos, endokrininė sistema, dar kažkas), bet vaikas, gyvenimo prasmė, viską ten. Bet ar tai nėra savanaudiškas savo svajonės palikti po savęs atžalą tenkinimas, neatsižvelgiant į patį vaiką ir jo ateitį? Tam vaikui juk paskui gyventi su visom galimom tų vaistų sukeltom problemom, kurių jis, turėdamas galimybę, gal niekada nebūtų pasirinkęs.
Gal ir ne pati tinkamiausia tema tokioms diskusijoms, bet man atrodo visai svarbus aspektas, mąstant apie tai, how far would you go.
(Yra tikimybė, kad čia mano depresinės nuotaikos tas mintis sukelia, tai į absoliutų adekvatumą nepretenduoju.)
TV
si cikla bandysiu vel bkt matuoti, smalsu kaip viskas vyksta vel, nakvisas vel gersiu tik iki O, OT ir gadinsiu 
