TV
Visu pirma, prasau piktu komentaru nerasyti, nes nera dabar taip lengva man, kad skaityciau kokia bjauri mergina esu. Taigi pradesiu pasakoti. Pasistengsiu viska nuo a iki z aprasyti.
Si zmogu pazistu jau N metu, mano tevai ir mociutes irgi gerai yra pazistami su situ zmogum. Visada pabendraudavom kai susitygdavom. Na ir laikui biegant, paaugau, tapau panele, kuri ieskojo darbo. Taip atsityko, kad gavau pasiulyma laikinai dirbti sio zmogaus imonei. Zinoma sutikau, nes buvo reikalingi pinigai vaiko islaikymui. Darbas nebuvo sunkus, ne kiekviena diena. Labai dziaugiausi gavusi sia darbo vieta. Bet laikui begant, vis pamazu pradejau matyti, kad manim domisi vyrsininkas. Na kaip ir sakaiu, buvom labai ilga laika pazistami, tai jeigu ir apkabindavo nelabai i tai kreipdavau demesi. Bet paskui buvo flirtas is jo puses. Nesureiksmindavau per daug. Nes vyrukas man i tecius tinka. Na pasijuokdavau, pakalbedavau ir cia baigdavosi viskas. Zinojau, kad traukiu ji labai, kad patinku jam, gaudavau begalybe komplimentu. Bet atsako is mano puses nebuvo. Vylioj, vyliojo jis kelis menesius mane ir stai, pakibau. Ir mane pradejo jis dominti, traukti, pries miega visada apie ji galvodavau, svajodavau. Norejau buti JO. Bet matyt, ne iki galo dar buvau pasiruosusi tapti jo meiluze. Atvaziavo jis i imone siek tiek isgeres, linksmas labai. Akytem man mirksi, na nekvaila juk esu, suprantu ko nori. Bet laikiau distancija. Likom (beveik) dviese, pradejo jis priekabiauti. Isigandau. Per sekunde pagalvojau apie jo zmona, vaikus ir pabegau. Nes tokia slyksti pasijutau. Stovejau lauke ir vos neverkiau. Na, net nezinau kodel. Gal del to, kad zmona turi? Gal del to, kad myliu si zmogu? Net nezinau priezasties, kodel pasiutau ta vakara taip stipriai. Isvaziavau namo net neatsisveikinusi. Visa kelia drebejau, ir 'jauciau' jo prisiletimus. Zodziu, kita diena i darba atvaziavau be nuotaikos, nuliudusi. Nes per nakti, supratau, kad esu vos ne paleistuve. Vylioju vedusi vyra. Bet vyrsininkas buvo visai linksmas, bande su manim dar juokauti, bet jam nepavyko su manim susikalbeti. Isvaziavo ir grizo tik vakare. Nors anksciau visa diena beveik budavo imonej. Gal geda jam? Dabar man i darba nereikia, bet daznai JI matau. Pasiveikinam, jis visada buna laimingas mane pamates, nusisypso. Bet as nenoriu su juo bendrauti, visiskai. Nors turiu dar jausmu siai personai, bet mane atstumia myntis apie jo seima. Lyg kalta jauciuosi pries jo vaikus ir zmona. Susigyvenau su myntimi, kad nieko nebus tarp musu NIEKADOS, nesu jo lygio mergina, nori tik fizinio susiejimo ir viskas.
Idomiausia tai, kad pora dienu atgal suzinojau, kad jis turi MEILUZE! Jauna 24metu mergina. Vyriskio seima tai zino, zmona visa para ryja vaistus, nes pergyvena del vyro. Sunui tevu santykiai nera svarbus, turi savo seima ir dziaugiasi ja. Dukra palaiko motyna, ir bando istatyti smegenis teciui. Bet matyt, toks jau vyro gyvenimo pobudis, ir nei dukrai, nei zmona, nei dar kas nieko jam neuzdraus. Ir zinot ka, dabar sedziu ir galvoju, jeigu jis jau turi meiluze, reiskias, yra buves jau neistikimas zmonai. Tai kodel gi ir man nenugesinti savo troskulio ir atsidurti vienoje lovoje su juo? Per daug jis mane traukia, kad pamirsciau ji. Dabar vaidinu labai nuskriausta mergyte prie jo. Bet vyduje sitas zmogus mane vis traukia stipriau ir stipriau. Nesusivaldau.
Parasiau i foruma, noredama gauti patarimu, kaip man pasielgti? Ar permegojus su juo galesiu sau atlaisti, kad 'nuvedziau' vyra is seimos? (nors jis jau kaip ir yra nuvestas). Ar gal dar geriau, parasykit, kaip apie ji tiesiog negalvoti? Kaip nekreipti demesio ji sia persona? Isvis, merginos, duokit patarimu. Issipasakot neturiu kam, laikyti savyje yra per sunku. Aciu uz demesi!
gal jis jums toks bus ir jus patenkinsit savo poreikius tiesiog 
