2017.01.04 22:13 (prieš 9 m.)
Aš tikiuos, kad jūs jau dabar po poros savaičių perprantat savo statusą, kaip tėvų ir jau dažniau skiriat laiko sau
O aš pasakysiu, kad asmeniškai man nuo kūdikio gimimo iki 3mėn buvo beproto geras laikas. Mes galbūt su vyru turėjom tik tas 5min apsikabinimams, bet mes abu rūpinomės vaiku. Kol jis užmigdo vaika aš padarau vakarienę kartais net su žvakėm. Tada pavakarieniaujam kartu. Tą laiką prisimenu, kaip geriausia. Vėliau mažutei prasidėjo pilvukas, dantukai ir tai tęsėsi iki metų vaiko irzlumas, mano pervargimas. Bemiegės naktys su verkiančiu vaiku ant rankų, neišmiegojęs nei aš, nei vyras.. Tai labai sujaukė mūsų šeimos idilę mes buvom pikti, irzlūs, pavargę... Daug pykomės. Bet kai vaikui suėjo metai jis kardinaliai pasikeitė. Pradėjo vaikščioti, pasidarė nebe tokia irzli. Ir dabar jau neužilgo švęsim antrąjį gimtadienį ir drąsiai galiu sakyti. Viskas susistatė į vietas. Reikėjo tik laiko. Dabar vyras grįžta iš darbo paguldau maže apie 20h ir tada visas laikas mūsų. Mažoji miega savo lovytei. Todėl ir naktį mes kartu. Savaitgaliais kažkur einam, kažką darom. Nesėdim namuose. Būna, kad išvarau ir tik juos į lauką dviese, o pati apsitvarkau ar pasigrąžinu. Dabar vyras mielai lieka su vaiku vienas. Kol aš nulekiu nagučių susitvarkyt ar retkarčiais į parduotuves su draugėm. Aš laiminga, laimingas ir jis.
Pastebėjau, kad svarbiausia, kad laiminga būtų moteris, tada laiminga bus ir šeima, nes ji spinduliuos tą laimę, perduos gėrį ir ramybę. Norės visiems skirti dėmesio, visus padaryti laimingus.
Kartais gal reikia šiek tiek savanaudiškumo vardant visų laimės
Faktas, kad gimus vaikui susijaukia ankščiau ar vėliau viskas. Jau niekada nebebus, taip kaip buvo, bet gali būti dar geriau.
Svarbiausia išlaukti tą krizę, turėti kantrybės, nepasiduoti ir išrasti savo laimės eliksyrą
Sekmės visoms