2014.04.09 11:18 (prieš 11 m.)
Kai pirmo vaikelio laukiausi,nebuvo jokiu sapnu,nuojautu.Ir apie lyti nesidomejau buvo svarbu kad tik isnesiot (nes galima sakyti kad praktiskai visa nestuma pragulejau ligoninei),ir kad sveikas butu.Gime mergyte
Po tokio sunkaus nestumo nebesinorejo daugiau vaiku.Metai ejo,vis labiau sunkumai uzsimirso.Pradejom planuot ir tada diena nakti svaigau del berniuko,noriu sunaus ir viskas
Cia jau nusimato echo,galvoju tikrai klausiu,kas? Jai nematys,galvojau,kad eisiu privaciai bet zut but norejau suzinot...pries echo susapnuoju sapna,kad jau daro echo ir pasako,kad bus mergaite ir as taip nusiminiau,toks jausmas kad tureciau 20 dukru ir vel dukra,sapnuoju kad galvoju,kad tai paskutinis nestumas ir nepasiseke.... Kai pabudau pradejo sazine griausti...koks skirtumas ar mergyte ar berniukas,juk nuostabu bus kad ir mergyte vel turesiu princese,puosiu,sukuosiu,maivitis mokinsiu ir ttt..taip begalvodama ,,uzsimaniau,, dukrytes
net varda isrinkau,ir sukneliu keleta nupirkau
atejo tikroji diena,echo ir pasako,kad 100 procentu berniukas,pamenu pradejau verkti...Va kokios mano nestumo emocijos audros buvo,esu laiminga auginu porele