Musyte24 parašė:
Vakar buvau pas ginę ir paaiškėjo, kad pas mane yra tik 7x5 mm pūslytė, nors pagal mm nėštumas turėtų būti jau 6+1 sav. Davė tik 50 proc.kad viskas bus gerai... Iš …
Užjaučiu!❤ Kaip ir anksčiau buvo rašyta, pati turite apsispręsti, ką pasirinkti, o gal gydytoja patars, kas būtų tinkamiausia. Be to, nuo situacijos, jūsų savijautos, taip pat priklauso...
Prieš du mėnesius patyriau ta patį, ką ir jūs. Kai sužinojau, vaisius jau daugiau kaip dvi savaites nesivystė. Gydytoja pasiūlė dar 1,5 savaitės palaukti savaiminio ir jei neprasidės, gerti vaistus, kurie paskatintų išsivalymą. Abrazijos nesiūlė, sakė apskritai, jei tai ne ekstra atvejis, nekraujuojama gausiai, neberekomenduoja jos...
Nežinau, ar protinga ir teisinga dar tiek laiko save kankinti žinant, kad vaikas nebesivysto... Dabar galvoju, kad taip elgdamasi save traumavau. Maždaug po nepilnų dviejų savaičių po apsilankymo pas daktarę pradėjau kraujuoti. Skausmas su kiekviena valanda vis intensyvėjo, peraugo į kas minutę ar dvi pasikartojantį skausmą, o tada prasidėjo ir gausus kraujavimas. Kadangi buvau daug skaičiusi istorijų persileidimą patyrusių moterų, žinojau, kad tai nebus vien kraujas, kad bus krešuliai, taip pat pasišalins pats vaisius... Mano atveju, buvo du, nes buvo daugiavaisis nėštumas... Viskas tęsėsi apie šešias valandas, dabar galiu pasakyt, kad tai buvo tikra agonija. Gydytoja įspėjo turėti vaistų nuo skausmo ir nuo spazmų, gėriau abejus, nepadėjo. Naktis buvo skausminga visomis prasmėmis. Atsikėlus ryte fizinio skausmo nebejutau, kraujavau mažai. Susiruošiau ir iškeliavau į darbą, o ten visiems šypsojausi ir kalbėjau apie pačius šūdiniausius ir man neaktualius dalykus, kol viduje buvo visiškas chaosas.
Mano atveju, manyčiau, viskas greitai baigėsi. Po savaitės apsilankiau pas gydytoją, viskas išsivalė gerai. Išrašė priešuždegiminių vaistų, kuriuos sugėrus dar kartą nuvykau, viskas buvo tvarkoje. Mėnesinės prasidėjo po 39 dienų...
Jei atvirai, nežinau, kaip yra geriau, ar būti medikų priežiūroje, išgerti vaistus ir tikėtis, kad viskas greitai pasibaigs, ar būti namuose... Kiekvienas organizmas skirtingas, ir tuo, ir tuo atveju gali viskas labai lengvai pasibaigti, arba priešingai... Nei viena negalime to žinoti... Linkiu stiprybės nepalūžti. Nesakysiu, kad jus suprantu ir panašiai, nes nemanau, kad tokie žodžiai paguodžia. Kiekvienam savas skausmas atrodo labiausiai nepakeliamas. Tiesiog reikia suprasti, kad kitaip jau nebebus.