Sveikos mamytės, pasipasakokint kaip įveikiate stresinias situacijas nėštumo metu.
Mums eina jau 23 savaitė , pradėjau jausti kad visiškai nesusitvarkau su savo vyru , erzina kiekvienas jo žvilgsnis ar prisilietimas, viską ka jis daro man netinka , vis randu prie ko prisikabinti, atrodo kad jis kazkoks urvinis , burbuliuoju kaip kokia močiutė - o to pasėkmės būna tokios kad susipykstam juodai trenkiu durim ir išeinu. Noriu savo mažyliui visko kas geriausia, prisižiuriu save , bet kartais kad ir labai norėčiau negaliu susitvarkyt su savo nervais , atrodo jei nebutu vyro viskas butu tvarkoi , buciau rami ir neturėčiau dėl ko nervuotis bet kai jo nebuna jaučiu kad pasiilgstu
sugrįžta namo ir vėl negerai
, vėl tas pats per tą patį. Ar čia man vienai taip ar tai normalus reiškinys ? O daugiau viskas kaip ir neblogai bet vyras šiuo metu mano didžiausias dirgiklis
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas

gyvenu su juo vien dėl to kad vaikui reikia tėčio kad ir koks jis bebūtu bet neįsivaizduoju kaip čia toliau ištverti , kartais užplusta tokia banga kad norisi meilės , prisilietimo kad pilvuka paglostytu , tada būna gerai bet poto vėl tas pats. Gal aš perdaug į viska kreipiu dėmesi , sureikšminu. Neįsivaizduoju.. blogai su vyru bet bet be jo irgi 





