Forumas

2 3 5 6 Kitas »

Talaja

? 20 sav., liko 146 d.

2023.03.25 16:14 (prieš 2 mėn.)

Nežinau. Esu labai pasimetus.
Vakar ginekologė patvirtino neštumą. Viskas šiai dienai atrodo gerai.
Pradėkime nuo to, kad turiu neeilinį talentą viską sumauti. Dažniausiai viską, ko imuosi galų gale sugadinu. Ypatingai nemoku turėti normalių, pilnavertiškų santykių su žmonėmis. Nemoku nieko prisileisti iki galo.
Neštumas neplanuotas. Bet nuo vyro, kurį tikrai labai labai myliu ir ko gero mylėsiu visą savo gyvenimą. Tačiai mes tikrai niekada nebūsime kartu (atskira istorija... gal kada knygą parašysiu ).
Vaikų niekada neplanavau, negalvojau apie juos, tačiau... Gal tai vienintėlė mano galimybė ne tik tapti mama, bet ir turėti kažką nuo mano mylimo žmogaus.
Bet neįsivaizduoju kaip aš sugebėčiau užauginti žmogų. Man ir taip niekas nepavyksta... o čia - vaikas!
Kaip aš sugebėsiu taip aukotis, taip atsiduoti, iš kur tiek kantrybės turėsiu? Kaip susitaikysiu su tuo, kad niekada nebebus kaip buvę? Kaip susitaikysiu , kad ilgam laikui "prarasiu save"? Nežinau, nemoku visų minčių sudėti į žodžius, įžodinti visų savo jausmų.....
Neturiu su kuo paistarti, pasipasakoti.
Gal Jūs turėsite patarimų man? Kaip susidėlioti mintis ir priimti teisingus sprendimus?
Bittee

Adas 5 sav. 1 d.

2023.03.25 16:27 (prieš 2 mėn.)

Įsivaizduoju, kaip galite jaustis, nes net ir planuojant vaiką ir belikus geram mėnesiui iki jo gimimo kyla panašios mintys.. kaip, iš kur, ar galėsiu, ar pavyks... ir tos mintys yra NORMALIOS. Dauguma su tokiais klausimais susiduria ir bando rasti atsakymus... aš galvoju, kad jei nuspręsite turėti vaiką, tai padarykite ne radusi atsakymus į tuos klausimus, o apskritai - ar norite to vaikelio? Jei taip, tuomet stiprybė, gebėjimai, žinojimai ateis kartu su juo iš anksto niekada nieko 100% nepavyks sužinoti ar kažkaip rasti atsakymų.
O sulaukus mylimo vaiko, mobilizuojamės, renkamės, kas tuo metu geriausia jam, auginame žmogų. Kas yra iš esmės nuostabu, tad jei to norite iš tiesų - neieškokite atsakymų į tuos klausimus

7
Talaja

? 20 sav., liko 146 d.

2023.03.25 16:47 (prieš 2 mėn.)

Bittee parašė:
Įsivaizduoju, kaip galite jaustis, nes net ir planuojant vaiką ir belikus geram mėnesiui iki jo gimimo kyla panašios mintys.. kaip, iš kur, ar galėsiu, ar pavyks...…

Neabejoju, kad būsite nuostabi mama
Ačiū, kad pasidalinote savo mintimis.
Iš tiesų stipriausias jausmas ir garsiausia mintis, kurią dabar jaučiu, tai yra tai, kad tai meilės vaikas. Kad jis atsirado ne šiaip.....
O kai pagalvoju, kad vaikutis galėtų turėti mano mylimojo nosytę, lūpytes, pirštukus ir t.t. ... tai juk negaliu praleisti tokios galimybės!
Nežinau, atrodo banalu ir vaikiška gal tokios mintys... bet taip jau yra.

1
Netipiška

2023.03.25 16:54 (prieš 2 mėn.)

Talaja parašė:
Nežinau. Esu labai pasimetus.
Vakar ginekologė patvirtino neštumą. Viskas šiai dienai atrodo gerai.

Laba diena, jaučiausi panašiai. Išskyrus dalį dėl vyro. Ten buvo priešingai - nenorėjau su juo turėti nieko bendro, tad vaikas atrodė kaip koks pantis. Mintis, kad jis mus susies mažiausiai 18 m., varė neviltį. Šiuo metu esu laiminga nuostabios 1,5 m dukters mama. Viskas, ką galiu pasakyti, tai vaikas gyvenimo nesugadina. Jis tik pagerina. Kai prisimenu, jog ketinau nutraukti nėštumą... Ačiū Viešpatie, kad ta beprotybė netapo kūnu. Viskas tikrai bus gerai.

1
Talaja

? 20 sav., liko 146 d.

2023.03.25 17:01 (prieš 2 mėn.)

Netipiška parašė:
Laba diena, jaučiausi panašiai. Išskyrus dalį dėl vyro. Ten buvo priešingai - nenorėjau su juo turėti nieko bendro, tad vaikas atrodė kaip koks pantis. Mintis, kad …

Ačiū, kad pasidalinote savo patirtimi. Labai džiaugiuosi, kad esate laiminga dukrytės mama!!!
O kaip su vyru? Esate kartu, ar atskirai auginate dukrytę?
Aš norėčiau kažkaip nuslėpti tai nuo vaiko tėvo. Žinau, kad jis nebegalėtų gyvent ramiai... Bet sudėtinga, turim daug bendrų pažįstamų ir veikimo sferų.
Galvoju, kad gal net išvykčiau iš Lietuvos.... Pora metų gyvenau užsieny, nebūtų naujiena.
Blogiausia šiuo metu, kad tikrai esu kažkokioj šoko būsenoj, atrodo mąstau kaip pro rūką. Negaliu nieko nuspręsti normaliai....
Taupuke

7 m. 3 mėn.

2023.03.25 17:14 (prieš 2 mėn.)

O kam tai slėpti nuo tėvo? Tiek jis turi teisę žinoti, kad turi vaiką, tiek vaikas turi teisę pažinti savo tėvą.

15
Karamele4725

40 sav., liko 1 d.

2023.03.25 17:32 (prieš 2 mėn.)

Labai panasiai buvo man pradzioje. Pastojau neplanuotai su kt, draugas verte darytis aborta. Vaiku niekada neplanavau tai tikrai svarsciau ta minti, bet nepasiryzau, baimiu ir abejoniu buvo labai daug o ir jauciuosi per jauna tam (23m). Taciau su laiku, vis labiau susitaikiau su ta mintim kad vaikas bus, siai dienai eina 7 menuo, atsiranda nauju minciu, baimiu kaip pats gimdymas eisis. Bet turiu palaikyma seimos, draugu tad tas labai padeda. O ir vaiko tevas dabar apsiramines, nebepsichuoja taip sakant.

2
Talaja

? 20 sav., liko 146 d.

2023.03.25 17:37 (prieš 2 mėn.)

Karamele4725 parašė:
Labai panasiai buvo man pradzioje. Pastojau neplanuotai su kt, draugas verte darytis aborta. Vaiku niekada neplanavau tai tikrai svarsciau ta minti, bet nepasiryzau…

Džiaugiuosi, kad džiaugiates savo sprendimu. Ir kas svarbiausia - turite palaikymą.
Kad ir kaip ten bebūtų, manau, kad apsisprendimas gimdyti visada yra laimėjimas. O atvirkštinis sprendimas - pralaimėjimas.... bet visaip būna.
Manau, kad Jums ir Jūsų vaikeliui tikrai bus viskas gerai ir puikiai. Kuo didžiausios sėkmės susitinkant ir augant

1
Talaja

? 20 sav., liko 146 d.

2023.03.25 17:48 (prieš 2 mėn.)

Taupuke parašė:
O kam tai slėpti nuo tėvo? Tiek jis turi teisę žinoti, kad turi vaiką, tiek vaikas turi teisę pažinti savo tėvą.

Esam pažįstami jau daugiau nei dešimtmetį. Per jį ko tik nebuvo. Ir taikėmės ir skyrėmės ir vos nesusituokėm ir t.t. Prieš beveik tris metus viską pati sugadinau likus mėnesiui iki mudviejų vestuvių. Po to išvykau porai metų iš Lietuvos.
Grįžau į Vilnių ir va prieš porą mėnesių susitikome vienam renginy. Abu nutrūkom keliom dienom nuo grandinės, nemąstėm nei ką darom , nei kaip tai atsilieps kitiems nei dar ko.
Jis nesenai vedė. Turi nuostabią žmoną. Tikrai žinau kaip jinai jį vertina ir myli.
Aš tiesiog nebegaliu jo taip draskyti. Labiausiai ko noriu, kad jis būtų laimingas. Labai gailiuosi tų kelių dienų, labai gailiuosi ,kad vėl jam sumaišiau ir protą ir širdį...
Tad tiesiog noriu kažkur pranykti ir auginti mūsų vaikutį.
O galbūt ir kažkaip kitaip turiu elgtis. Nežinau...
Netipiška

2023.03.25 17:55 (prieš 2 mėn.)

Talaja parašė:
Ačiū, kad pasidalinote savo patirtimi. Labai džiaugiuosi, kad esate laiminga dukrytės mama!!!

Esame kartu, nors tas buvimas daugiausiai dėl vaiko. Santykiai kažkiek normalizavosi, bet per daug visko nutikę, kad aš į juos žiūrėčiau teigiamai. Vyrai yra menkiausias faktorius, sprendžiant dėl vaiko. Nes net ir tobulai sutarentieji dažnai išsiskiria. Kita vertus, dėl nuslėpimo... Paoponuosiu. Jums reikės pagalbos - bent jau finansinės. Ir tėvas turės prisidėti. Galų gale, tai nebūtų teisinga nei Jūsų, nei to vyro, nei ypač vaiko atžvilgiu. Vaikas yra jūsų abiejų ir abu turite juo rūpintis. Vaikas turi teisę pažinoti savo tėvą. Tėvas turi teisę pažinoti savo vaiką. Jis turite teisę į tai, kad tėvas padėtų auginti bendrą vaiką.

3