medu parašė:
Beje i tema kalbant, daugumos musu mamos mus maitino menesi ar pora ir visos uzaugom normaliomis moterimis.![]()
Na, mane mama tai iki metu maitino, bet anyta nei vieno sunaus nemaitino. Sake, tada buvo nemadinga, klijukus visos vire
medu parašė:
Beje i tema kalbant, daugumos musu mamos mus maitino menesi ar pora ir visos uzaugom normaliomis moterimis.![]()
Na, mane mama tai iki metu maitino, bet anyta nei vieno sunaus nemaitino. Sake, tada buvo nemadinga, klijukus visos vire
nuga_noblese parašė:
Kiek ko paklausiu, tai pastebejau kad su misinuku dazniausiai vaikai ismiega ilgesni laika, ir labai greitai pradeda visa nakti, todel ir klausiukitos mamos sak…
Lionesss parašė:
Tai va, o as pirmasyk issimiegojau 7 men kai buvo vaikui, nes kelesi kuo didesnis tuo dazniau. Pamenu dienom kaip lunatikas atrodziau. As tai sunkiai su misiniu pat…
Ilgainiui pati pasidariau savo vaiko soske
nes tikros neeme ne per kur
Lionesss parašė:
Neisivaizduoju, kaip kitos zindo iki 3-4 metu.
Man su pirma dukra žindymas buvo kančia. Nieko apie žindymą iki gimdymo nesidomėjau, nes "gi natūralus dalykas, kas čia tokio sudėtingo gali būti". Diiiiiidelė klaida
Nedaviau mišinio ir kankinausi iki 1,3 metų iš gryno užsispyrimo. Bet net nupurto prisiminus kiek mudvi kartu per tą žindymą iškentėjom. Ir kiek pinigų išleidom - du elektriniai pientraukiai apie 300 eurų kainavo, o kur dar maišeliai pieno laikymui...
Tačiau su antru vaiku jau turėjau daugiau žinių kaip tai reikėtų teisingai daryti (nes pačioj pradžioj susimovus, žiauriai sunku pasitaisyt). Man sunkiausia buvo teisingai paduoti krūtį, kad nenugraužtų spenelių. Ir kai sūnus gimė jaučiau, kad vėl graužia tuos prakeiktus spenelius. Bet pasisekė, kad budėjo sesutė pati savo penkis vaikus žindžius, tai ji man padėjo pradžioj, o paskui atsiuntė žindymo specialistę į palatą. Tai tos dvi moteriškės mane išmokė kaip teisingai paduot. Kaip padaryt, kad papai nevarvėtų, naktį išsimiegotum, krūtinės netemptų ir uždegimų nebūtų aš jau žinojau iš seniau. Tad sūnų žindyt buvo taip paprasta, kad nemoku nupasakot. Tiesiogine to žodžio prasme - paduodi papą ir nebesuki galvos
Nei buteliukų, nei čiulptukų, nei pientraukių, nei galvosūkio kada grįžt/kur pašildyt maistelį. Varinėjau visur su juo ir bilekur kur prireikdavo tik opt ir sotus. Miegu naktimis ramiai. Vaikas išmiega visą naktį nuo gimimo. Tiksliau būdavo periodų kai jis naktimis būdavo neramus, bet aš jį šalia pasiguldydavau, papas plikas ir miegu iki ryto atsipūtus. O jis jau savo nuožiūra kada jam reikia papą susirasdavo
Jam jau 1,8 beveik, bet visdar žindau. Ir žindysiu iki kol baigs dantys augt, nes nu blem kaip žiauru buvo šokt su dukra ant rankų nuo 3 nakties iki ryto kai žindyt nustojau, o dantys dygo...
Žodžiu atsakymas į jūsų klausimą: kai turi pakankamai žinių ir pagalbą pačiom pirmom dienom, kuri tau parodo kaip tas žinias praktiškai pritaikyt, žindymas - kaip du pirštus apm... Todėl ir žindo kai kurios iki 3-4 metų
Man buvo lb sunkios pirmos dienos po gimdymo. As nemaciau jokios laimes ir meiles aplinkui, jokiu drugeliu pilve gimus kudykiui. Maitinti visai nenorejau, viska atsimenu kaip kosmara. Pirmaji maitinau tris savaites per asaras ir kancias. Antro vaikucio net nepradejau pati maitinti, pasirinkau misinuka is pat pradziu. Gydytoja labai palaike, aciu jai. Db laukiuosi trecio ir darysiu taip pat. Matyt nevisoms skirtas sitas darbas..
Siaip vaikai auga dideli, protingi, be alergiju ar kokiu taip arsiai pranasautu ligu ir vystymosi sutrikimu. Ir miegojo ir valge nuo pat pradziu. Dukrai nera dvieju, o kalba dviem kalbom, sunus nuo 4 zaidzia ledo rituli, taip kad abu lb normalus vaikai.
Nereklamuoju tikrai, bet ir kitoki maitinima pasirinkusiu mamu prie kryziaus nekalu 😊
Ringailiux parašė:
Man su pirma dukra žindymas buvo kančia. Nieko apie žindymą iki gimdymo nesidomėjau, nes "gi natūralus dalykas, kas čia tokio sudėtingo gali būti". Diiiiiidelė klai…
Jus turejote st
Ringailiux parašė:
Man su pirma dukra žindymas buvo kančia. Nieko apie žindymą iki gimdymo nesidomėjau, nes "gi natūralus dalykas, kas čia tokio sudėtingo gali būti". Diiiiiidelė klai…
Jus turite stipru nora zindyti. O as ryskiai jo neturiu. Man nenugrauze speneliu, nors nieks nemoke, kazkaip sugebejau teisingai paduoti. Arba vaikis toks gerietis buvo. Ir pirmus menesius kaip ir ok buvo, bet paskui jis pradejo tingeti zisti, naktimis tik paima papa ir uzmiega. Miegoti vienoje lovoje as bijojau. O ir vyras tada kaip sulauzytas, nes guli vos ne puse kuno ant zemes. Kad krutine nevarvetu neisivaizduoju ka galima padaryti, nes as nusitraukdavau po kiekvieno zindymo likuti. Pas mane gal to pieno buvo labai daug. Ir taip, man pastovus darbas su pientraukiu, tie jo kelimaisi, tas nepatogumas, del dideles krutnes man buvo kancia. Tas prisirisimas, nes diena valge dazniau nei kas tris valandas. Skandalai viesoje vietoje, nes viesai maitinti as nedrisciau. Visa tai man buvo nepatogumas. Matot, visom skirtingai. Esu girdejusi, kad kitoms kaip tik jokiu rupesciu . O man kaip tik su buteliukais buvo lengva, arbatini su laipsniai s isigyjau, nors jo net ir nereikejo , nes gaves misini naktimis , tiesiog, nesikele . O ir diena, visur karsto vandens galima gauti, viens du sumaisai ir viskas
medu parašė:
Bet pvz man miegojimas su vaiku yra nepriimtinas. Tas pasakymas, miegu, o jis susiranda tai kazkas baisaus. Kur jusu vyras? jis miega su jumis ir vaiku?
Man irgi ne, visiskai.
JustinaJZ parašė:
Man buvo lb sunkios pirmos dienos po gimdymo. As nemaciau jokios laimes ir meiles aplinkui, jokiu drugeliu pilve gimus kudykiui. Maitinti visai nenorejau, viska ats…
Kad vaikai auga tokie pats sveiki ir protingi cia net kalbu nera. Cia net moksliskai irodyta. Jums net nereikia to ir mineti. O ligoninej nesmerke? Normaliai ziurejo i jusu nenora maitinti?
nuga_noblese parašė:
Ir siaip man ta zindymo tema tokia netolerantiska visad atrodo, ar kaip cia issireikst. As visad buvau tolerantiska abiem pusem - nori zindyk, nori ne - nu koks cia…
Ar vaiką galėsi ramiai palikt nelabai nuo žindymo priklauso. Sūnų va ilgiausiai žindau ir jam taaaip giliai dzin, kur ta mama vaikšto. Jis labai valgus, tad jau 6 mėn galėdavau ramiai palikt tėčiui ar seneliams ar dėdei/tetai, nes mamos neradęs sėkmingai sukapodavo kokią tyrelę. Ir nėra viešumoj klykęs, kad papą duočiau, tik namie paprašo kartais šiaip iš lempos. Bet irgi kultūringai - maikės neplėšo. Man rodos tas klykimas ir drabužių plėšymas viešoj vietoj yra jau vaiko neišauklėjimas. Dabar toks klykia dėl papo, vėliau klyks dėl čiulpinuko parduotuvėj ar planšetės...
Mano dar kudikelis klyke viesoj vietoj, nes budavo pavalgo, uzmiega. Kur nors nuvaziuoju, turetu tris val buti sotus ir miegoti, o jis po valandos man skandaliuka ir be papo niekaip nenurimsta. Tai as tekina i masina, kad duoti kruti. Matomai, dar nuo vaiko priklauso, nuo rezimo jo asmeninio.Drauges pavalgydavo ir miega tris val, pavalgo ir vel 3 val. Ir as bandziau rezima ivesti, bet kur tau, net pamelynuoja
6 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai