Bandysiu kalbėtis, nors tiesą sakant taip sunku matyti, kaip jis kankinasi. Aš pagalvoju - jei man darbe nepatinka kolegos ( ne dėl išvaizdos, o tiesiog, kad jie su manimi elgiasi taip, kaip aš nenorėčiau, kad su manimi elgtųsi), aš paprasčiausiai su jais nebendrauju, dalykiškai pakalbam apie tai, kas liečia darbą, apsikeičiam bendrom frazėm ir tiek, negaištu kaip sakant savo brangaus laiko nemaloniai draugijai ir aplinkai. Jei mane kankintų viršininkai, ko gero keisčiau darbą, nes praleidi ten tiek nemažai savo laiko, kam gadintis nervus, tai ir vaiką suprantu - negera jam mokykloj labai, o praleidžia ten daugiau kaip pusę savo laiko, kaip su tuo susitaikyt? Nepatiktų pardavėja - nebeičiau į tą parduotuvę, juk yra kitų, o mokyklos deja provincijoj nepasirinksi, ir sistemos taip pat. Aš jam vis sakau - na, pakentėk dar kelis metelius, dar truputėlį, taip ir kenčia vaikas. Juk išeities kaip ir nėra. Geriausia tokiems vaikams būtų arba specializuotos klasės, kur mokytojai būtų kompetetingi dirbti su tokiais vaikais, arba mokymasis namie. Kai vaikštom pas korepetitorius, psichologinių problemų vaikui nekyla ir mokytojai visai patenkinti, kaip jis dirba ir kaip įsisavina informaciją. O ta aplinka mokykloj, dirgikliai, mokinių ir mokytojų atmetimas vistiek atsiliepia neigiamai vaiko psichikai ir žinoma mokymosi rezultatams. Deja, deja, Lietuvėlė dar šioje srityje yra visiškai atsilikusi. Tikiuosi, kad raidos centre paruoš specialistai rekomendacijas mokyklai, gal rimčiau į jas pažiūrės mokytojai, nes panašu, kad dauguma net nesupranta, kas tai yra hiperaktyvus vaikas, tiesiog jį laiko baisiu neklaužada, kai nueinu pakalbėti su mokytojais, tiek dejavimo, atrodo, kad blogesnių vaikų pasaulyje nėra. Tai nuskamba kaip koks kaltinimas, kad tarsi blogai jį auklėjam, bet kad patys imtųsi kažkokių pozityvių veiksmų to vaiko atžvilgiu, tai nieko niekas nenori, nes nemano, kad elgiasi nekompetetingai. Prieš tėvų akis mokytojai kaip auksiniai, verkia ir dejuoja, kaip jiems sunku, o klasėje jie leidžia vaiką ir durneliu pavadinti, ir kitaip pasišaipyti, ir pasityčioti visiems girdint. Vaikas tai labai skaudžiai priima. Ir pagalvoju - o ką jis jau tokio nusikalstamo daro? Kolioja mokytojus - ne, keikiasi - ne, naudoja agresiją prieš kitus pirmas - ne. Tiesiog yra nenustygstantis nenuorama, kuris ne iš piktos valios kažko neišgirsta, pamiršta ir už tai baudžiamas kartais kelis kartus pastabomis ir visokiomis patyčiomis, vietoj to, kad kelis kartus galima būtų pakartoti, priminti, pasitikslinti, ar suprato. Geriau jiems atšauti - turiu 32 vaikus klasėje, neturiu laiko kiekvienam individualiai aiškinti. Štai taip.
TV
