2021.10.25 20:54 (prieš 4 m.)
TylusLaukimas parašė:
Darželis bėdų neišspręs... kad ir kaip norėtųsi. Adaptacija darželyje reikalas sunkus ir jam reikia pakankamo išankstinio pasiruošimo. Kaip tik per tai ėjom, tai pu…
Pritariu..bandėm sūnų leisti į darželį, kai kūdikiui buvo 1.5 mėnesio. Pradėjom sirgti visi, kūdikis taip pat, nors žindomas. Vaikas sakė, kad nenori eiti, nori likti su mama ir broliu. Po mėnesio nutraukėme sutartį ir pati rūpinuosi abiem vaikais, nes nematau reikalo jo versti
pati nelankiau darželio, mano aplinkoje daug kas jo nelankė. Yra kitų būdų socializuotis, ugdyti vaiką ir netikiu, kad vaikui darželyje geriau nei jo saugioje aplinkoje
ypač tokiam mažam. Ir nors maniškis neverkė dėl darželio ir per daug nestresavo - nejaučiu kaltės jo ten nevesdama. Darželis būtinas dirbantiems tėvams. Visais kitais atvejais galima rinktis kas geriausia vaikui ir visai šeimai.
Pirmi 2mėn buvo klaikūs. Sunkus gijimas po gimdymo, anemija, miego trūkumas, vyresnėlis bandydavo skriausti brolį - tai rankytę suspaudžia, tai galvytę subraižo su mašinėlės vairu, kol aš atlekiu per kambarį. Verkdavau kasdien iš nevilties, maniau nesugebėsiu. Bet išgyvenus 2 mėnesius -pasidaro įmanoma
prisitaikė ir vyresnėlis, ir aš, sugyjau, o tada ir mano emocinė būklė pasitaisė.
Kai mažiukas ramus - stengiuosi dèmesį skirtį vyresniam. Myluoju, glostau, nešioju, kai prašo, vartom knygeles, žaidžiam gaudynes, mes net namus kartu siurbiam - jis su šluota, aš su siurbliu, jam tai žaidimas. Stengiuosi jo nenuskriausti, parodyti, kad mama nedingo ir vaikas apsiprato. Naudoju nešioklę, kai reikia, arba einame í lauką su vežimu, namuose migdau kartu ir tuo metu pati ilsiuosi šalia, kai labai nespėju - pietus užsakau. Sėkmės!