Žindyti kūdikį: sunku ar lengva?

Komentuoti
  1. 2011.09.25 00:00 (prieš 7 m.)

    Pirma mintis - loginė: žindymas tikriausiai turėtų būti labai lengvas. Juk tai yra natūralus, pačios MotulėsGamtos jau prieš milijonus metų sukurtas ir tiek pat laiko tobulintas daugiau kaip 4000 mūsų Žemėje gyvenančių žinduolių rūšių jauniklių maitinimo būdas. Be jo nebūtų išgyvenusi ir jau savo šimtų tūkstančių metų istoriją rašanti žmonija, kuri kadaise nei „pieno virtuvėlių“, nei buteliukų neturėjo. Taigi kūdikio žindymas nėra kažkoks sudėtingas naujas išradimas, kurį dar reikia patikrinti, pritaikyti ir daug reguliuoti kad veiktų ir negestų.

    Tačiau realiame šiuolaikiniame pasaulyje daug mamyčių sakosi greitai pritrūkstančios arba visai neturinčios savo pienelio, ne viena nusivilia žindymu dėl tuo metu patirtų spenelių skausmų, krūtų uždegimo ir kitokių bėdų, o jų kūdikiai labai anksti pradedami girdyti taip vadinamu „dirbtiniu maisteliu – mišinėliais“. O iš to gali pasipiršti ir kita, „praktiška“ išvada: kartais, o gal ir neretai ar net labai dažnai, žindyti būna sunku, pavojinga...

    Esu vaikų gydytojas, jau trisdešimt antrus metus dirbu poliklinikoje, o per budėjimus ligoninėje turėjau džiaugsmo sutikti ir nemažai naujagimių. Medicinos mokslas teigia, jog motinos pienu išmaitintieji kūdikiai auga stipresni ir sveikesni. Tačiau žindymo tradicija prieš tuos du-tris dešimtmečius Lietuvoje jau merdėjo. O aš buvau jaunas idealistas, norėjau nuveikti kažką ypatinga ;) Imtis propaguoti žindymą paakino ir tai, jog mano žmonai puikiausiai sekėsi su visais trim vaikais.

    Agitavau žindyti ir mokiau mamytes savoj pediatrinėje apylinkėje ir aplinkui. Ir pats mokiausi. Ieškojau žinių pažangioj literatūroj, 1997 metais, už pastebėtus rezultatus aktyviai gaivinant žindymą mūsų krašte, su UNICEF stipendija studijavau specialų kursą Londono Universitete, paskui stažavausi Anglijos ir Škotijos „Naujagimiui draugiškose“ ligoninėse, klausiausi paskaitų ir pats skaičiau pranešimus tarptautinėse gydytojų konferencijose. Galop tai, kas man atrodė gali būti šia tema naudinga žinoti mamytėms, tėveliams, medikams ir visiems, kam įdomu, sudėjau į vieną vietą – knygą "Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ ..

    320 puslapių nebūčiau prirašęs apie žindymą ir su juo vienaip ar kitaip susijusius reikalus, jeigu visada viskas būtų labai paprasta ir lengva... Ar ne? Mielos mamytės ir ryžtingi tėveliai, rūpestingos močiutės, gerbiamieji daktarai ir sesutės... Kviečiu visus pasidalinti savo įspūdžiais ir nuomonėmis, diskutuokime, klauskite... Atsakykime vieni kitiems ir patarkime  Ir aš ... kaip sugebėsiu ;)

    Pagarbiai,
    Kazimieras Vitkauskas

    27
  2. Neegzistuojantis vartotojas
    2011.09.25 00:26 (prieš 7 m.)

    Tai geriausia ka galiu duoti savo mazyliui...Jaigu yra noras tada beveik viskas imanoma,kad ir su kokiom kliutim besusidurtume

    4
  3. Sūnelis 4 m. 11 mėn.
    Sūnelis 8 m. 1 mėn.

    2011.09.25 00:52 (prieš 7 m.)

    Lengva ar sunku? Manau, tai tik poziurio klausimas. Jeigu noras yra - lengva, tik reikia siek tiek ziniu ir igudziu.
    Jau nestumo metu zinojau, kad zindysiu savo mazyli bent iki metu. Lankiau kursus, skaiciau informacija. Pradzia nebuvo visiskai paprasta, "nugrauzti" speneliai, akmens kietumo krutys, svirksciantis pienas, o dar nejaukumas maitinant viesoje vietoje, nors teoriniu ziniu buvo daug, bet praktika yra praktika. Bet po poros menesiu visi reikaliukai susitvarke, abu su suneliu ismokome ir prisitaikeme vienas prie kito. Dabar zindymas man yra malonumas, turbut daugiau niekada nebusime artimesni, nei esame dabar, tai yra labai nedaug ka galiu ir, manau, privalau, padaryti del savo vaikelio.
    Be emocines ir fizines naudos kudikiui, zindymas yra ir labai patogus man, nereikia gaisti laiko ruosiant misinelius, sildyti, maistas visada su manimi ir dar nieko nekainuoja

    4
  4. Neegzistuojantis vartotojas
    2011.09.25 00:52 (prieš 7 m.)

    kaip faina kad atsirado specialistas, kuris gali patart

    tik gaila kad, man buvo begalo sunku maitinti paciai, ant galo prasidejo stresai ir jokie patarimai nepadejo kuo daugiau gilindavausi i juos tuo daugiau stresu dziaugiuosi su kitomis kurioms pasiseka ir ismaitina leliukus savo baltu pavydu pavydziu visoms sekmes

  5. Tomas 7 m. 8 mėn.
    Matas 24 m. 9 mėn.

    2011.09.25 01:36 (prieš 7 m.)

    Kokia gera tema! Pirmą sūnų maitinau metus ir 2 mėn. Su jauduliu laukiu mažylio ir tikiuosi, kad viskas bus gerai, galėsiu sėkmingai maitinti.
    Manau, kad viskas yra lengva, ką sugebi atlikti gerai ir darai su malonumu.
    Jei vaikutis lauktas ir mylimas - nieko nėra geriau, ką mama gali duoti savo kūdikiui. Juk kaip gali norėti duoti gyvybę, bet nenorėti duoti sveikatos? Verta įveikti sunkumus, išmokti ir pasistengti, kad maitinti būtų malonu ir lengva

    3
  6. Meilė 8 m. 2 mėn.
    Saulė 17 m. 10 mėn.

    2011.09.25 08:42 (prieš 7 m.)

    labas rytukas labai gera temelė pirmąją maitinau tik tris sav, nes visi sakė, kad nėra pieno, vaikas piktas, irzlus. manau baigiau maitinti per antrą augimo šuolį... antrąją kol kas maitinu gerų patarimų Jūsų knygoje ir internete pagalba... nebeklausiau mamų ir tetų patarimų, nes jos savo vaikus maitino vos po kelias savaitėles... labai sunkios buvo pirmos dvi savaitės, kol išmokau paduoti krūtį, kol vaikas ją išmoko paimti.. o kai jau užgijo žaizdelės ir apsipratome viena su kita - tik malonumas... kaip smagu, kai vaikas žinda, pakelia akytes ir nusišypso žinau, kad duodu jai tai, kas geriausia... geriau jau nėra... esu labai tuo laiminga, kad ištvėriau sunkesnes dieneles per augimo šuolius ir nesupanikavau, nepradėjau duoti mišinukų... mažoji auga visai kitpkia, nei vyresnėlė... per pusę metų turėjo vieną kartą slogytę... nebuvo pilvuko dieglių, viduriavimo ar pilvuko užkietėjimo ( kol daviau tik MP) vaikas tikrai sveikas ir laimingas matau, kad kol kas duodu tai, kas jai geriausia ir dėl to esu labai laiminga

    4
  7. 2011.09.25 08:48 (prieš 7 m.)

    Maitinu ir as dar savo leliu, bet oienuko vis maziau ir maziau, kaip galima atgauti pienuka?

  8. Elzytė 6 m. 8 mėn.
    Rūtelė 8 m. 2 mėn.

    2011.09.25 09:16 (prieš 7 m.)

    Aš manau, kad labai svarbu pati pradžia t.y. ligoninėje tik gimus vaikeliui. Esu labai dėkinga mus ligoninėje prižiūrėjusioms akušerėms, kurios labai kantriai mokė maitinti, pastoviai aiškino, kad tuoj tuoj to pieno tikrai atsiras, speneliai tikrai tuoj užgis ir ką daryti, kad nebūtų guzų ir pan.
    Gaila, kai daugelis mamų nežindo vaikų, nes... neturi pieno Nei kiek jų nesmerkiu, nors to pieno jos tikrai būtų turėjusios, jei ne, nebūtinai noras, o bent jau palaikanti aplinka. Džiaugiuosi, kad turiu sesę, kuri labai padėjo, kai mano dukrytei buvo tik 3sav, o mane staigiai turėjo operuoti. Dėl gautų vaistų pusę paros negalėjau maitinti, taip pat matyt dėl streso labai stipriai sumažėjo pieno. Nors prieš tai dukrytę maitindavau iš vienos krūties, dabar ją turėjau maitinti iš abiejų ir tai beveik už valandos vėl maitinti, nes ji būdavo alkana. Ir visa tai įvyko per parą Jei ne sesers nuolatinis skatinimas nepasiduoti ir įtikinėjimai, kad pienas tikrai nedingo, tai manau būčiau nuleidusi rankas ir prisijungusi prie tų, kurios... neturi pieno
    Kartą kalbėjau telefonu su drauge ir ji paklausė: palauk palauk, o tai tu gal dar maitini pati? Išgirdus teigiamą atsakymą ji nusitebėjo: ooo tai kaip ilgai tu čia. Tuo metu mano dukrai buvo ką tik suėję 4mėn....

  9. Meilė 8 m. 2 mėn.
    Saulė 17 m. 10 mėn.

    2011.09.25 09:22 (prieš 7 m.)

    dami - kaip tik su tokia nuomone jau susidūriau maitinu pati, vaikiukui tuo pusė metukų kai tai pasakiau, tai taip stebėjosi, pasijaučiau kaip koks dinozauras šaunuolė, kad nenuleidai rankų ir kd maitini vis dar pati aš irgi buvau supanikavus, bet parašiau p.Kazimierui iš kito forumiuko ir gavau atsakymą, padrąsinantį ir paskatinantį maitinti toliau dar pasidalinau liūdesiuku, kad mažėja pieno su forumietėm, kurios ilgai jau maitina ir pasiklausiau gerų patarimų, vėl padaugėjo pienelio ir sėkmingai toliau maitinu

  10. Aurimas 3 m. 2 mėn.
    Urtė 8 m. 1 mėn.

    2011.09.25 09:25 (prieš 7 m.)

    Labai gera tema ir manau bus didelė pagalba mamytėms turinčioms problemų dėl maitinimo.
    Maitinti sunku ar lengva labai priklauso nuo nusiteikimo ir pačios noro. Aš tikiuosi, kad pati maitinsiu savo mažąją iki metukų ir ilgiau. MP nepakeičiamas, vaikas auga sveikas, nekamuoja jokie pilvuko diegliai ar pūtimai. Be to maistas visada su tavimi ir nieko nekainuoja :D. Neturėjau aš nukandžiotų spenelių, bet dažnokai mane kankina pieno sąstovis krūtyse tačiau tai manęs negąsdina ir aš maitinu toliau bei neketinu nutraukti.

    1
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras