gelmius parašė:
Sveikos pleputes 
Mes siandien grizom namucio, ligonineje per telefona skaiciau ka rasete, bet atsakineti paknakmaia sunku buvo.
Taigi pradesiu nuo savo gimdymo istorijos kuri man paliko trauma.
2012 01 22 nakti pajauciau saremius , kurie kartojosi kas 15min. Nuejau pasisakiau gydytojai, pamatavo su aparatu-gimda rami, nieko nevyksta.
Visa diena taip ir vaiskciojau skaudendama vis stipriau. Vis matavo ir matavo. Rodo kad gimdos bukle 30proc. Iki pat nakties vel. Nakti jau rimciau skaudet pradejo, kas 5 min. Pasiskambinau draugui, pasiguodziau. Atvaziavo. Pasiliko su manim palatoje. Galu gale apie 12 nakties mane pradejo pykinti, nuejau pas akusere pasisakyti kad man reikia indo, nes neislaikysiu skrandzio turinio. Ji iskviete daktara, pasake kad atsidare 3cm ir iskele i gimdykla.
Gimdykloje jau skausmai kankino mane , bet saremius rase ne didesnius negu 30proc. Paliko mane laukti kol prasides visi rimti dziaugsmai. Taip va ir gulejau kelias vakandas, tada atejo gydytojas ir prakirpo vandenis -tarsi is gailescio (bet niekas i mano aimasnas, prasymus epiduro ir visa kita neregao rimtai-gimda tai rodo tik paruosiamuju lygio saremius).
Dar po valandos man suleidos nospos, nes mano rekimas matyt vare visus is proto, poto pastate skatinmuosius ir pazadejo suleisti dar nospos.
Guliu-aparatai rodo menka gimdos darba, man zverikai skauda (maniau kad kai sulauksiu tikruju saremiu as numirsiu). Draugas visa laika uz rankos laike, ramino ir sake kad istversiu.
Kankinausi visa nakti sitaip, pasikeite pamaina, atejo kita akusere pasiziurejo i mano gimdos darba ir pasake kad dar para lauksim kol cia kazkas ivyks. As vel puoliau prasyt epiduro, pazadejo gristi tvarkyt dokumentus. Liepe perpeti jei noresiu kakuciu. Pasakiau kad jau dabar noriu, ji nusijuoke ir isejo. Tada puoliau draugiui sakyt kad noriu, o jis ziuri neramiom akim ir galvoja akd cia meluoju jog uzbaigsciua viska greiciau. Galu gale man atejo noas stumti ir jau rimtas, draugas pamate, pakviete personala-visi suleke, as dra epiduro prasyti puoliau o jie man sako : "bek ant stalo, nes vaikas islys". Greit nuropojau ant staliuko, pakliausiau visu liepimu ir pagimdziau savo dziaugsma.
Taigi...negavau nieko ko prasiau , aparatas pries pat stumima rode 50proc gimdos darba (o sake kad turetu apie 100-120 rodyt), visi i mane ziurejo lg meluociau o ir pati matydama tuos skaicius maniau kad jei tik tiek dar, tai toliau neiskesiu tikrai, nes skausmas buvo tikrai ziaurus, jei bent buciau zinojus kad tai tikri rimti saremiai , nebuciau saves keikus (o viduje save koliojau, kokia skysta esu ir kad rekiu, tada kai kitos matyt tyli, kad esu skysta ir kad nesugebesiu pagimdyti). Vienintelis zmogus kuris manim tikejo buvo mano mylimasis, jis man ir galva vilge, ir ranka gloste ir plaukus vemiant laike, jei buciau buvus viena tikrai buciau isprotejus 
Galbut aprasiau viska kraupiai, bet tiesa sakant taip ir buvo , nes saves grauzatis visuje tuo metu man isliks ilgam. Zinoma kai pagimdziau tai viskas atsipirko. Gydytojai zinoma juokesi kad pagimdziau su "ramia" gimda, bet man juokinga nebuvo 
Uzjauciu, kad tiek kankinais. Nors ir man kazkur apie 2 paras kankiniu buvo, bet personalas pasitaike tikrai labai nuostabus ir dvi daktares ant pilvo sedejo,o trecia gaude, nes jau buvau pervargus nuo tu 2 paru saremiu 
TV
gali būt, kad jai kur užsispaudžia ar užsispazmuoji, tai paskui ir neramutė 
Maniskis irgi buzgia 
tik neisirieda niekaip.. Jau i veidrodi baisu paziureti,nelabai i save panasi 
as irgi va neturiu db ka veikti 
miegot eit neverta, nes neaisku kada mazoji kelsis valgyt...o daugiau ka veikt neturiu, tai nuo pc prie tv ir taip pasaka begalo..ir aisku valgyt labai norisi visko ko negalima 
