2023.06.17 11:00 (prieš 3 m.)
Rūta M. parašė:
Aha 🙈 mane irgi erzina. Nu bet atsakau tiek kiek kantrybes turiu, o veliau pasakau jau kad viska ka galejau atsakiau ir daugiau tegul nebeklausia, nes jau viską at…
O taip 😄 aišku smagu, kad vaikas domisi, kad nori suprasti kas kaip vyksta ir veikia. Bet dienos eigoje entuziazmas atsakyneti į galybes klausimų tiesiog issisemia. Ir tada jau lieka "nezinau". Negerai taip, reikia vaikui atsakyt, skatinti jo smalsumą ir gilinti suvokimą, bet tie klausimai beribiai. Rodos jau daug kartų aptarėme kodėl issipurvina stalas, kodėl reikia tvarkytis, kodėl kai sergame nevalgome kažkokių produktų ir pan., bet vis vien klausia lyg pirmą kart situacija vyktų 😄 kartais tas bejėgiškumas apima, atrodo kiek beatsakytum vis tiek nesupranta, bet čia matyt tas reiškinys, kad vaikai klausia daug kartų apie vieną ir tą patį, kad žinotų jog atsakymas nesikeičia. Jog suprastų, kad būtent taip yra. Dažnai padeda paklausti kaip jis galvoja po tų klausimų lavinos, tada pastebiu, kad dažnai susumuoja visus mano atsakymus ir jam tai tampa kažkokiu faktu. Tada mažiau klausinėja apie tą dalyką.
Būna ir pyktis kyla, bet prisimenu, kad vaikystėje ir pati tokia buvau, labai įsiminė, kad mamą kai klausdavau "kodėl" dažnai kartodavo frazę "nes galūnė L". Iš to sprendžiu, kad kodėlčiuku buvau ilgai 😄 ir užaugau smalsi ganėtinai, visuomet noriu suprasti dalykus iki galo, išsiaiškinti tiek kiek galiu. Manau tai geras bruožas, tad reikia mokytis ir į vaiką taip pat reaguoti - kad jo klausimai ir susidomėjimas yra teigiamas dalykas. Tik labai sunku kai vaikas nesupranta to suaugusiųjų nuovargio, kai nesupranta, kad vienu metu neišeina 10 darbų atlikti. O kartais ir ramiai paaiškint neišeina, tai išlenda tas susierzinimas kuri faktas vaikas jaučia.
Žodžiu, vis mokausi su vaiku bendrauti 😅