Bianka parašė:
Klausky, nesikišk į moterų reikalus, ok? Kai pats gimdysi, tada ir gimdyk, kur nori, kaip nori ir kada nori. Palik moterims pačioms spręsti kur ir kaip joms gimdyti…
Tai, kad moderniųjų laikų pradžioje moteris pribuvėjas pakeitė vyrai chirurgai, reiškė, jog pakito žinojimo apie gimdymą ir galios jo atžvilgiu turėtojas. Ankstyvuoju laikotarpiu chirurgams perimti galią padėjo naujai sukurta paprasta techninė priemonė – medicininės žnyplės, pradėtos naudoti 18 a. ketvirtajame dešimtmetyje. Nepaisant to, kad šiuo pradiniu laikotarpiu chirurgai dažniau nugalabydavo, nei pagydydavo, persistengdavo naudodami žnyples, taip pakenkdami tiek kūdikiui, tiek motinai, jie sugebėjo pateikti save kaip labiau gerbtinus ekspertus, nei pribuvėjos (Wajcman, 1991).
Vėliau, akušerijoje išradus labiau įmantrias ir sėkmingesnes technologijas, įskaitant anestetikus, ir gimdymui persikėlus iš namų į ligoninę, nėštumo ir gimdymo medikalizavimas tapo užbaigtas. Nėštumas virto patologija, o ne natūraliu procesu ir žmogaus gyvenimo dalimi. Buvo atliekama daugiau Cezario pjūvių, nei reikalinga (dažnai todėl, kad taip patogiau gydytojams, kuriems tokiu atveju nereikėjo laukti gimdymui besitęsiant ištisas valandas ar dienas). Tai, kartu su gimdymo skatinimu ir epiziotomija, atvedė prie nėštumo vadybos ir kontrolės, ir kontrolė iš motinų bei pribuvėjų buvo perkelta gydytojams vyrams.
<...>
Naujųjų technologijų painumą ir dviprasmiškumą charakteringai parodanti sritis yra ultragarsinis vaizdavimas. Nors jis yra tapęs rutinine nėštumo medicininės vadybos dalimi, keletas tyrimų privertė suabejoti rutininio ultragarsinio tyrimo nauda gerinant vaisiaus ir naujagimio sveikatą. Ultragarsinis vaizdas leidžia gydytojui disponuoti pranašesniu žinojimu apie nėštumą, nei turi pati motina. Kartu pakinta ir pats žinojimo pobūdis. Tradiciškai vaisius buvo pažįstamas iš motinos juntamų gyvų judesių ir spardymosi įsčiose. Dabar į jų vietą stojo ultragarsinio tyrimo vizualūs vaizdai. Daugybė autorių, pradedant Friedrichu Nietzsche (1844-1900), atkreipė dėmesį, kad vizualus suvokimas yra labiau atsietas, „nutolęs“, nei suvokimas kitomis juslėmis (Jay, 1993). Pastaruosius keletą šimtmečių vizualiam suvokimui buvo teikiama pirmenybė prieš kitas jusles, pavyzdžiui, lytą arba uoslę. Vizualumas susietas su moderniojo mokslo geometriniu ir objektyviu pasaulio aiškinimu. Kai motina jaučia vaisių, tai yra pačios motinos kūno pojūčių dalis, o vizualus vaizdas yra vaizdas „iš išorės“. Dėmesys nukreipiamas į ekraną, o ne į motinos kūną. Ultragarso vaizdai vaisių demonstruoja tarsi izoliuotą erdvėje, ignoruoja jį laikančią kūnišką terpę ir sudaro įspūdį, kad vaisius yra nepriklausomas nuo motinos. Jie primena plūduriuojantį ar skrendantį vaisių filmo „2001: Kosminė odisėja“ paskutinėje scenoje, ir šitaip eliminuoja motinos buvimą, vaisių susiedami su aukštosiomis medicinos technologijomis, bet ne su žmogaus nėštumu (Arditti et al., 1984, p. 114).
Kai kas tvirtina, kad dėl ultragarso keičiasi ir pačios sampratos, ką reiškia būti motinos ir vaisiaus atžvilgiu „viduje“ ir „išorėje“. Vienas autorius vadina ultragarsą „įsčių panoptikonu“, sutinkamai su Michelle‘io Foucault visuotinės priežiūros samprata. Žurnale „Life“ (viename pirmųjų populiarių ultragarso aprašymų) teigta, kad jis veikia „kaip tik taip, kaip Laivyno paviršinis laivas nusitaiko į priešo povandeninį laivą“ (1965, cit. iš Petchevskij, 1987, p. 69). Vienas gydytojas, rašydamas į svarbų medicinos žurnalą, naudojo frazes, labai artimas Bacono kalbėsenai (žr. skyrių apie metaforą toliau), pavyzdžiui, „smalsi ultrasonogramos akis“, „paslapties šydo nuplėšimas nuo tamsios vidinės šventovės“, „drovaus ir slapaus vaisiaus nušvietimas moksliniu žvilgsniu“. Harissonas netgi vadina vaisių „naujai atsivertusiu pacientu“ (cit iš Hubbart, 1983, pp. 348-9). Prieš abortus nukreiptas filmas „Tylus riksmas“ (Silent Scream) medicininį vaizdavimą (pagreitinant vaizdų eigą ir pasitelkiant nerealistiškai didelį vaisiaus modelį) panaudoja tam, kad įtikintų žiūrovą, jog vaisius yra asmuo. Keliose JAV valstybėse yra pasiūlyta svarstymui įstatymų, kurie moteris, besikreipiančias dėl aborto, įpareigotų pasižiūrėti į jų vaisiaus ultragarsinius vaizdus. Ultragarsinį tyrimą – technologiją, turinčią daugybę neabejotinų medicininių privalumų – galima panaudoti kaip ginklą pateikiant „fetus in situ“ (motiną dabar traktuojant vien kaip laboratorinį indą) tarsi nepriklausomą nuo jį nešiojančios motinos. Taip pat gali būti, kad šiais vaizdais prasitęsia toli gražu ne naujas vojerizmas vyriško „spoksojimo“, kuriuo moterys objektizuojamos ir nuasmeninamos, ir jie panašūs šiuo aspektu į pornografinius vaizdus.
Val Dusek, Philosophy of Technology: An Introduction
Vaikas
svarbu jūs pasakėt, captain obvious.
