Sveikos, damos! ?
Labai norėčiau, jog pasidalintumėte savo situacijomis apie santykius tarp Jūsų su vyru ar draugu!
Man su vaikinu yra labai keblios situacijos dėl jo mamos ir jo pačio. Viskas prasidėjo nuo to, kad vyko dideli konfliktai dėl nieko, tačiau viskas vyko iš jos pusės. Buvo apkalbos už akių, ne tik ant manęs, bet ir ant būsimo vyro. Netgi buvo sakyta, kad Tu negali būti su ja, nes matau, jog esi nelaimingas, nors jis tai jai neigė, gynė mane, bet vistik kitą dieną, arba tos pačios dienos vakare, likdavau kalta aš, aš turėdavau visada patylėti, nutylėti. Neturėjau užginti mūsų santykių. Ji tiesiog pamatė, kad viskas vyksta ne taip, kaip ji norėtų, o taip, kaip mums reikia. Šeimoje įprasta, kad visi klauso jos ir tik jos, daugiau niekieno nuomonės būti negali. Ir tada atsiradau aš. Aš nepakenčiu užgauliojimo ir melo. Ji už akių šneka baisius dalykus, kai kuriuos net ir išgalvotus, o man, nebesako nieko, nors pati buvo sakiusi, kad viską reikia į akis kalbėti. Esu labai pasimetus emociškai, nerviškai.. Vyriškio požiūris vis keičiasi. Vieną dieną mano nuomonę palaiko, kitą-peikia, kad aš turiu klausyti, kad tai nepagarba ir t.t. ir t..t. Lieku, kaip su šlapiu skuduru per veidą. Atsirado mažų melų iš būsimo vyro pusės, bet jam tai atrodo nereikšminga, o ir bloga dažniausiai lieku aš ir sunku tik jam, bet ne man. Jau aš neįsivaizduoju ar daugiau purvo galima būtų apdrėbti. Nustojau bendrauti su jo tėvais, šeima, nes nebeturiu sveikatos jau. Susigadinau sveikatą, nervų sistemą, labai retai pamatau šviesią gyvenimo prasmę.. Nebežinau net ir ką daryti. Yra be galo sunku. Jis teigia, kad mane myli, bet kartais, labai tuo suabejoju, juolab, kad ir kas be nutiktų su mama, kad ir ką ji pasakytų ant jo, ar ant manęs, kalta liksiu aš, o ji bus ideali, nes tai mama. Tai net nebežinau ką daryti? Ką darytumėte Jūs? Kaip padėti sau? Net nebežinau.. Pasidalinkit mintimis. Ačiū!!
Tuo metu, kai prasidėjo konfliktai, jie buvo neseniai grįže iš Danijos, kur visus tris mėnesius mes prižiūrėjome jų sodybą ir 16 metų sūnų. Pagal ją, viskas buvo pavesta jam. Jis būdamos mamos vaikeliu, viską sakydavo, kad daro jis pats, kad jis vargšas pats valgyt darytis turi ir pan.. O, kad viską padarydavau aš, nes jie dirbo per vasarą su draugu mano statybose, tai nė motais.. Tai pradėjo eiti apkalbos ir pan.. Tik grįžus, prasidėjo kiti nepasitenkinimai, išgalvoti, br galo skaudūs dalykai.. Draugas pradėjo kaltinti mane, kad aš užstojau mūsų santykius, kad aš, kad ir ką ji sakytų, aš turiu tylėt ir panašiai.. Po viso to, pradėjom labai grubiai kalbėt vienas su kitu, jis pradėjo kiek kitaip elgtis. Vieną dieną kaltina motiną, o jau po piet-aš kalta.. Ir aš jau tiesiog nebesuprantu nieko.. Visur bloga, negera. Svarbu parėkti ant manęs. Melas jo, kad ir menkas, bet man tai yra nepriimtina.. Jis to nesupranta. O aš su jais nebendrauju, o draugo namaas pastatytas stovi netoli jų namo, per kiemą, tai gaunasi kaip ant vieno kiemo. Dabar, pradėjo bendrauti tėvas su mama, tačiau man nėra noro bendrauti su jais, nes man kąsnis gerklėje stringa, o mano tėvams, labai dėl to skaudu... Labai.. Per visus 3mėn numečiau begalės svorio, tapau šakaliuku, susigadinau nervų sistemą, su moteriškom atsirado problemos, sutriko hormonų veikla.. Pasipasakokit merginos.. Kaip Jums atrodo ar dar bus kažkas iš santykių? Sesuo sako, kad tai nebemano žmogus.. Kartais, pati tai pagalvoju...