Baimės dėl gyvenimo pokyčių, nerimai, liūdnumai nėštumo metu ir jau gimus...

2 3 5 Kitas »

Indodo

Dóm 7 m. 8 mėn.

Dór 13 m.

2013.02.03 15:01 (prieš 13 m.)

Gal bus mamu cia, su panasiais isgyvenimais Nors zinom, kad nestumas turi laime nesti ir t.t., bet visko buna. Mane tai kamuoja baimes ivairios, pradedant - kaip reaguosiu i vaikeli, kai tik gims... o jei nepripazinsiu... o jei ta depresija apims... Ir daug daug daug visokiu tokiu - o jeigu Ir suprantu, kad jie is esmes beprasmiai, tik mane kamuoja, vis tiek neina man ju atsikratyti. Sakysit, kad tai normalu, pokyciai juk laukia. Bet gal sioje temoje labiau noreciau jau esamu mamu patirties, ko jos bijojo is pradziu, kaip elgesi, kai ta bijoma situacija atejo Kazkuriose temose uzmaciau pasakojimu, kaip tik gimus vaikeliui mamoms reikejo susivokti, kad cia ju vaikas. Kitos, skaiciau, nejaute euforijos iskart po gimdymo, kai kudiki uzdejo ant krutines. Tokiu dalyku bijau ir as Kartais mane apima ir tokia baime, kad vaiko auginima man mintys piesia kaip koki kalejima Lyg tycia, dabar i galva lenda tiek visokiu minciu del darbu, veiklos, bet viska nuslopinu, nes visai netinkamas laikas - tuoj i dekreta, o paskui ir kiti rupesciai laukia. Ir kazkokia pusiau depresijyte beldziasi. Suvokiu, kad bijau ateities pokyciu ir nezinomybes. Kad dazniausiai visi - o jeigu - buna absoliuciai kitokie, negu isivaizdavom pries tai Bet, kaip jau sakiau, dirgina jie mane ir viskas. Man issikalbejimai padeda, tikiuos, pades si tema ir kitoms kartu :4u:

2013.02.03 15:56 (prieš 13 m.)

Gimus lelytei, dar nesuvokiau, kad esu mama, o ji mano dukra, nors juk visa nėštumą tam ruošiamasi. Pirmą mėn po gimdymo buvau kaip nesava, nes juk gyvenimas pasikeitė, sau neskiriama tiek dėmesio, ka nors planuojant, reikia derintis prie mazuliuko. Bet pradžioje, kaip supratau, man buvo sunku dėl siautėjančių hormonų. Dabar gyvenimo be savo princesės neįsivaizduoju, atrodo, kaip anksčiau gyvenom be jos kad nerimauji, kankina nežinia, tai juk normalu. Aš nėštumo metu, net ir dabar, labiausiai noriu sugebet iš mažo zmogeliuko išauklėti dorą žmogų

Indodo

Dóm 7 m. 8 mėn.

Dór 13 m.

2013.02.03 16:32 (prieš 13 m.)

Man dabar buna jausmu, kai ziuriu i poras, kurios akropoly eina i kina, pvz. (ir pilvo nematyt, tai manau, kad nesilaukia), tai jau dabar man apima jausmai, kad negaleciau gyvent jau be to be nestumo, be laukimo, kad ir kokiu baimiu jis man nestu. O ko realiai labiausiai bijau - tai tikrai tu pirmu dienu, hormonu pokyciu, nes as jiems laaabai jautri Mane zodziai mama-dukra irgi gasdina... Reikia viskam turbut is leto pribresti O norisi kartais visko iskart - buti gimus jau mokant viska...

Noelita

2013.02.03 16:44 (prieš 13 m.)

Kai as pirmojo laukiaus blogu minciu nekilo, kazkaip savaime laukiau ir tikejau kad viskas bus gerai,...
Taciau kai gime mano pirmasis sunus norejos kad mama butu salia, kad padetu, parodytu, patartu, bet mama su teciu grizo(jie siuo metu dirba airijoj) kai mazajam buvo du men... Todel teko suktis paciai,..
Kai pasigimdziau ir norejos sulaukti lankytoju, norejos ir pasigirti, bet tuo paciu ir nenorejau nieko matyti,... Po gimdymo plysimai, atsisesti negali, skauda, sunku paeiti, krutine tokia pilna, pienas bega vos tik prisilieti, atrode kaip kazkoks kosmaras,... Aciu vyrui, nes ji man padejo, valgyti atnese i lova, nes is jos nelabai lipdavau lauk,... Paduodavo vaika, nes sunku budavo atsikelti,... Bet tas truko apie dvi savaites po to viskas eme tvarkytis,... dziaugiuos kad vyras buvo salia, nes jis buvo didziausia mano atrama,.. Dabar kai turiu tris, noreciau dar ir baimes tokios jau nebera,.. Neramu tik del to kaip vaikai reguos ir ar viska spesiu,...
Todel vykit salin tas blogas mintis, nes su jumis yra jusu mylimas zmogutis, ir jis jums pades, kartu viska iveiksit, visus sunkumus, rupescius,...
Stiprybes jums

1

zuzule3

Henrikas 5 m. 11 mėn.

Aronas 14 m. 4 mėn.

kartu:) 17 m. 10 mėn.

2013.02.03 18:14 (prieš 13 m.)

as visa nestuma bijojau gimdymo ir tos akimirkos,kai pirma karta reikes maitinti mazyly,aprengti,uzdeti pampersa,paiimti i rankas nelb turejau kas padetu,kas parodytu..visi uzsieni. apie pripazininma kazkaip negalvojau,nes tai mano dalele..mano vaikas o kai atejo tos akimirkos,kai viska reikejo daryti-viskas isejo savaime nebuvo jau nei kada bijoti..nei ka...nes juk kas jei ne as paims maziuka ir ji nuramins kas jei ne as ji pavalgydins kas jei ne as perrengs,maudys ir t.t... juk jis bejegis...ir pats savimi negali rupintis o del hormonu ir rezimo pripratimo,tai zinoma pirmas menesis buvo sunkesnis...bet greit jis prabego..nes viskas nauja,viskas idomu..zinoma,ir paverkdavau ir pykciu su vyru buvo..bet paskui viena diena pagalvojau,kad juk vaikutis tai ne stabdis-kad tu buk namie..rupinkis vaiku..ir t.t..gyvenimas tesiasis.kartu su nauju seimos nariu zinoma,biski kitaip viskas,nes pries iseinant i parduotuve ar kazkur reikia pasiimti sauskelniu..buteliuka ir t.t bet cia ne problema..o dabar mes visur kartu..tiesiog reik ramiai i viska reaguot ir zvelgt sviesesnem akim gyvenimas susilaukus vaikucio tikrai nesustoja...ir labai labai neapsiriboja..kokias ribas sau mama pati nusipiesia,tokias ir turi jei nusipiesia uz namu duru,tai ir sedi namuose o jei zvelgia placiau tai nei depresijos neima! tad nustok bijot kelk galva aukstyn,ir savimi didziuokis,kad suteiksi nauja gyvybe siam pasauliui ! kad busi netrukus siam pasauly siai asmenybei pati svarbiausia,kad ir kas nutiktu!! o dabar gal eik i vaiku parduotuves..ziurinek rubelius,tai pakels tau nuotaika :4u: P.S.-lengvo gimdymo!!

AG30

Luminous 8 m. 9 mėn.

Bruolis saunuolis 11 m.

Mazasis princas 13 m. 5 mėn.

2013.02.03 18:17 (prieš 13 m.)

kai gime sunus as euforijos irgi nejauciu, bet todel kad buvau siaubvingai pavargus sunkiausios 2sav. pirmos, o po to negalesi gyventi be savo vaiko, pamatysi. man asmeniskai nestumas nelabai patiko o vat mamos vaidmuo :thumb: nera sunku priziureti :4u:

Indodo

Dóm 7 m. 8 mėn.

Dór 13 m.

2013.02.03 22:05 (prieš 13 m.)

Zuzule, labai graziai parasei viska, ypac del ribu kelia nuotaika tavo zodziai. as vel pakartosiu savo zodzius - tikrai bijau nezinomybes. o kai ta bijoma situacija ateina, tada viskas buna kitaip - ka ir tu rasei ir man atrodo, na kai neima baimes, kad viskas bus ok, kad viskas gausis savaime ir t.t. bet po tokiu minciu veeel uzeina baimes, o jeigu ne... ir taip ratu. o tas jausmas del "kalejimo" ir buvimo namie gal man kyla todel, kad dabar kai pilvas auga, vis sunkiau kazka daryt, kazkur iseit, mazeja jegos. pradzioj nestumo daug vemiau ir paslika gulejau lovoj, tai galima sakyt jau 6 men kaip as be energijos. ir uztai atrodo, kad taip viskas ir liks, kad tokia jau visados ir busiu, ir kad del to mazai veiklos ir teks tupet namie... kai sergi, kai kazka skauda - atrodo, kad taip tesis amzinai, tai man dabar si sunkokia busena atrodo kad bus jau amzinai rodos, net neprisimenu, kada galejau begiot ir nedusdavau nuo greitesnio ejimo... kazkaip sunku suprast, kad dar po pusmecio viskas prades gryzt i vietas. aciu ir kitoms mamos, kad i tema uzsukat pasidalint mintimis :4u:

2013.02.03 22:07 (prieš 13 m.)

Agneta26 parašė:
kai gime sunus as euforijos irgi nejauciu, bet todel kad buvau siaubvingai pavargus sunkiausios 2sav. pirmos, o po to negalesi gyventi be savo vaiko, pamatysi. man asmeniskai nestumas nelabai patiko o vat mamos vaidmuo nera sunku priziureti

Pasakysi ar tikrai taip nėra sunku, kai mažiukas paaugs :)) man pradžioj irgi sunku nebuvo, o dabar kuo toliau, tuo darosi sunkiau Nes augant vaikui, auga ir poreikiai ;)

Motinystė vienas iš sunkesnių darbų pasaulyje. Bet už tai pats nuostabiausias darbas.

Mane kamavo visokio mintys prieš..

Bet raminau save, kažkuo užsiimdavau, kad apie tai negalvot ir šiaip, visada maniau, kuo blogesnė aš nei kitos? kitos susitvarko, susitvarkysiu ir aš.

Gimdžiau užsienyje, šalia manęs buvo tik vyras, ir man jo pilnai pakako tiesa, kai tik pagimdžiau, mažiuką uždėjo man ant krutinės... nuostabus jausmas... Bet iškart atėmė nes praradinėjau daug kraujo Ilgai ten mane tvarkė, ir po visko, vaikas tik verkė ir valgyt nenorėjo.. tada aš paprašiau kelių valandų ramybės... Paprašiau paimti vaiką ir leisti man pailsėti. Bet po kelių valandų džiaugiausi savo mažuoju.. Tiesa, be vyro nežinau kaip būčiau išsivertus, nes jis buvo ir mano rankos ir kojos Ačiū jam

Esmė tame, kad viskas ateina savaime... O depresijos po gimdymo labai dažnas atvejis, ir kiek žinau, tai labai pavojingas. Todėl jeigu jausies negerai, patarčiau iškart kreiptis pagalbos, tik neužsidaryti savyje, kalbėtis. Visokios būsenos yra normalu, nes tai tikrai didelis šokas, nes gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom

Nebijok to, kad bus ryt.. Gyvenk šia diena ir neužkrauk savo galvos DABAR bereikalingomis mintimis, kas bus, jeigu bus ;) O bus viskas gerai

Mintys materializuojasi, kaip galvosi, taip ir bus, todėl galvok - kad būsi nuostabi mama, tokia ir būsi ;)

Indodo

Dóm 7 m. 8 mėn.

Dór 13 m.

2013.02.03 22:13 (prieš 13 m.)

sunkiausia ir yra buti DABAR, o ne vakar ar rytoj... atrodo, lyg ruosiesi mintimis tai ateiciai. nors ir suvoki, kad ji ateina visai kitokia ir ji ateina DABARTIES pavidalu