Gyvenimas negalint susilaukti vaikų

«1 5 6 7 8 9 10

2023.10.12 22:51 (prieš 2 m.)

lilija3 parašė:
vat vat ir as apie tai.. vestuves tai man tik tam kad pasipuosti, nes kiekviena moteris nori pabuti su ta suknele o visa kita tai tik pinigu sveistimas ta tus…

Pritariu visu 100% 🙏🌹🤗
2023.10.12 22:57 (prieš 2 m.)

SantaBarbara parašė:
Na Jus tik 6 metai kai kartu, del to taip ir kalbat apie meile ir jos priesaikas, taciau po 20 metu zmones pradeda mastyti kitaip, ir del to arba skiriasi arba gyve…

Kaip cia pasakius..kiekvienas zmogus yra kitoks. Nevisi jie issidrasko ir issiardo,kad vienas kazkuris negali vaiku tureti. Visko nutinka siame gyvenime🙂 ir as pilnai pasitikiu savo antra puse ir tikiu,kad mes isgyventume viska iki grabo. Suveda kitus žmones likimas ne tik del vaiku . Bet aisku buna ir taip kaip jus sakot. Kiekvienuose santykiuose skirtingi poziuriai. Galu gale isivaikinti galima gi mazulyti. 🙏 bet ne issidraskyti seimoje delto,kad negali kazkuris vaiku turet. Meile yra- iseitis atsiras tikrai,jos nera -galima lengva ranka ir nutraukti viska kas kurta drauge ir iseiti,paprasta🙂

3
2023.10.21 21:25 (prieš 2 m.)

Mano atveju dar nelabai ilgai kovojame su nevaisingumu, palyginus. Taciau problema rimta ir amzius nebe 30. Todel nori nenori tenka pradeti mastyti kaip reiketu gyventi toliau, jei vistik nieko neiseitu. Neseniai buvau pastojusi, pries savaite persileidau. Keista, bet nejauciu tokiu stipriu netekties jausmu, gal todel, kad persileidau vos 9-oje savaiteje, ir kad tai buvo nesivystantis, jauciau nuo pat pradziu. Visas tas savaites jauciau tustuma viduje, nors gydytojai itikinejo, kad dar gali buti ok, nei dienos nesijauciau besilaukianti.
Vyras sako, kad jam bus gerai ir taip (is dalies tikiu, nes niekada per daug vaiku ir nenorejo), bet kalte pries ji vis tiek jauciu didziule.
Jauciu dideli trukuma palaikymo, nes niekam sitos istorijos nepasakojau, nezino nei tevai, nei kiti artimieji. Vyrui, pastebejau, jau atsibosta klausytis mano kalbu apie sveikata, apie ivf varianta ir pan., jis nera jautruolis. Kartais atrodo, kad sitoje pekloje esu palikta viena.

4
2023.10.22 22:55 (prieš 2 m.)

Fromvilnius parašė:
Mano atveju dar nelabai ilgai kovojame su nevaisingumu, palyginus. Taciau problema rimta ir amzius nebe 30. Todel nori nenori tenka pradeti mastyti kaip reiketu gyv…

O kodel jus sakot,jog atsibosta jam klausytis? Gal nera taip. Gal tiesiog dabar kadangi jusu emocija tikrai nėra labai jau stabili ,visvien.. nu sakykit kaip norit. Sakot nera jausmu giliu,del nesivystancio. Yra pas visas jie buna.ir tvirčiausias. O vyrai jie nera toki kaip mes.nevisi sugeba paguosti,pasakyti tiek kiek mes noretume. Ir tada ant karstu pedu,ant musu skausmo atrodo nieko nepasako paguodžiancio ir atrodo jog zmogui nerūpi. Bet gal nėra taip. Gal visgi tiesiog nemoka prieti,atvirai pasakyti. Nedrysta. Buna ir taip zinokit. Gal pagalvoja jog ir taip skaudu jums. Na as nenoriu tiketi,kad antros puses tokios be jausmu visiskai 🙏🌹

2
2023.10.23 08:03 (prieš 2 m.)

Fromvilnius parašė:
Mano atveju dar nelabai ilgai kovojame su nevaisingumu, palyginus. Taciau problema rimta ir amzius nebe 30. Todel nori nenori tenka pradeti mastyti kaip reiketu gyv…

Tokių išgyvenimų tikrai negalima palikti tik sau. Teisingai narė rašo, vyrai nemoka paguosti, jie išgyvena, bet savaip. Galbūt jis nepasiruošęs kalbėti apie kitus variantus, gal dėl to kad bijo.

Kodėl nenorite kreiptis pas psichologą? Kad ir nuotolinei konsultacijai. Labai svarbu išsikalbėti ir turėti kažką šalia, kas padės sudėlioti mintis į lentynas.

LaMona

Dukrytė 6 m. 9 mėn.

Sūnelis 9 m.

2023.10.23 08:33 (prieš 2 m.)

yra viena psichologė, kuri dirba su negalinčiomis pastoti. Dirba ir nuotoliu

2023.10.23 10:30 (prieš 2 m.)

Aciu merginos uz pasisakymus, labai idomu skaityti Jusu nuomones
As turiu savo psichologe, pas kuria kartas nuo karto einu, dabar jau nebe reguliariai. Paskutini karta buvau dar kai laukiausi, bet nujauciau, kad nesivystantis. Tai ji itikinejo nebegalvoti apie skaicius (hcg), o myleti ta "puslyte". Na ir is sios dienos perspektyvos galvojant, kaip butu skaudu, jeigu buciau isijautusi i nestuma ir buvusi naivi. Su psichoterapija siuo metu esu issisemusi, nes ja lankiau ne vienus metus, del kitu priezasciu.

Mano vyras turbut dar nera pakankamai isisavines informacijos, kartais galbut net privengia tai pripazinti. O gal tikisi geriausio ir neprisileidzia blogo scenarijaus. As pati esu linkusi is anksto susidaryti plana B, C ir pan. Megstu viska aptarti, zinoti veiksmu eiga, tai mane ramina, nes bent kazkokia kontrole turi. Taciau juk nepriversi zmogaus kalbeti ir planuoti, kai jis dar pacios bedos nepripazista, na arba is tiesu jam tiktu gyventi ir be vaiku, juk dar ne taip seniai ju apskritai neplanavome. Tik kad jis laiko dar turi i valias, o stai as - nebe. Pliusas tame, kad salia jo as esu kur kas stipresne, nes daznai su savimi turiu tvarkytis pati, be jokiu apglostymu.
Kartais svarstau ir apie donorines kiausalastes, tik kol kas labai sunku suvokti si reikala. Ar kada nors vaikui pasakyti, kad mes nesame vieno dnr? Ar mano tevai turetu zinoti, kad tai ne ju anukas? Zinau, kad vis daugiau zmoniu renkasi si varianta, ypac uzsienyje tai yra gana paplite, bet man dar sunku suprasti to prasme.

1

PalaimintaMAMA

2 m. 8 mėn.

2023.11.09 10:34 (prieš 2 m.)

parašė:
Na Jus tik 6 metai kai kartu, del to taip ir kalbat apie meile ir jos priesaikas, taciau po 20 metu zmones pradeda mastyti kitaip, ir del to arba skiriasi arba gyve…

Nors narė išsiregistravo, vis tiek nepritariu dėl skyrybų, nes nepavyksta susilaukti vaikučių. Mes su vyru virš 10 metų susituokę. Pastoti bandėm 7-8 metus. Jau buvau susitaikiusi, kad niekada nepavyks. Vyras vis tikėjo, bet sakė, kad bus kaip bus. Na ir po tiek metų pavyko susilaukti vaikučio IVF dėka. Ties vaikučiu ir stoja santykiai kaip poros. Kadangi miegu su maže, neliko intymumo, romantikos. Panašu, kad jos ilgai ir nebus Vakarais pakaitom būnam su ja, nešiojam po namus, raminam. Dviese niekur neišeisi, pakaitom būnam kartu mašinoje po vieną, kol kitas kur nubėga greit apsipirkti. Vaikas yra tikras santykių stiprus išbandymas. Labai džiaugiuosi, kad per tiek metų daug visko patyrėm dviese: kelionės ir t.t., tad dabar ir vaikučio auginimas atrodo kitaip. Aišku, labai pasiilgom miegoti apsikabinę, išeiti dviese į kavinę, į filmą, į spektaklį. Ar tiesiog namie ramiai pažiūrėti filmą su traškučiais. Tad tikrai vaikų turėjimas nėra santykių klijai.

Anita

2 m. 8 mėn.

5 m. 10 mėn.

2023.11.12 18:40 (prieš 2 m.)

Mes savo vaikelio laukeme 6 metus, buvo problemu su vyro sperma, labai vienas kita mylejome, galvojome gyvensime ir be vaiku, buvome su tuo susitaike. Zinoma lankemes pas vaisingumo centre, pirmas ivf nepavyko, po antro uzkibo! Buvome laimingiausi zmones pasaulyje gimus musu suneliui. Bet is tos dideles meiles vaikui atitolome vienas nuo kito... Nes atrodo viskas ko norejome gavome ir tapome kaip geri draugai-kambariokai. Sunui suejus dviems su puse metu issiskyreme, nes man labai truko vyro, vyro demesio, meiles, apsikabinimu, nes atrodo as buvau tik mama, o manyje moters nebe liko. Labai labai myliu savo suneli, jis mano brangiausias, bet jo susilaukus ivyko atvirkstinis variantas, mano ir vyro santykiai ne tik, kad nesustiprejo, bet kaip tik nutruko, gal del to, kad nebe liko bendro tikslo?
Temos autorei linkiu stiprybes, zinau ka reiskia noreti ir vis ziureti i ta viena juostele nestumo teste, kai atrodo tik gimus vaikui viskas issispres ir bus gyvenimo pilnatve, o, bet, taciau...
Aisku del savo sunaus paaukociau gyvybe, del buvusio vyro to nepadaryciau.